Norint išplėsti vaisių asortimentą, reikėtų pradėti auginti augalus, kurie laikomi neįprastais. Pavyzdžiui, tokių kaip aktinidijos, kurios Azijos šalyse auginamos daugelį amžių. Dėl trapios vaisių struktūros ir riboto galiojimo laiko aktinidijų uogos dar netapo masinio pramoninio auginimo objektu, tačiau pastaruoju metu situacija, taip pat ir Ukrainoje, pradeda keistis. Aktinidijomis vis labiau domisi ne tik mėgėjai, bet ir profesionalūs sodininkystės ūkiai.
Taigi, prieš kelerius metus, žinodama apie palankias oro sąlygas Ukrainoje, prancūzų įmonė „Primland“ nusprendė Ukrainoje, būtent Odesos srities Bilyaivo rajone, įkurti aktinidijų prekybos prekės ženklo „Nergi“, priklausančio Actinidia arguta rūšiai, gamybą. Juodosios jūros aljanso žemes. Pirmasis Ukrainos aktinidijų uogų bandomasis derlius buvo nuimtas 2015 metais – praėjus trejiems metams po pasodinimo, o 2016 metais aktinidijų vaisių jau buvo galima įsigyti Ukrainos prekybos centruose. Ukrainietišką produkciją pristatė „Primland“ direktorius Francois Lafitte, kuris yra plantacijos investuotojas. Jis teigė, kad tokie sodai sėkmingai auga Prancūzijoje ir kai kuriose kitose pietų Vakarų Europos šalyse. Prekės ženklo „Nergi“ gamintojai – daugiausia jauni žmonės, pirmenybę teikiantys šeimos ūkiui. Vidutinis Nergių sodas dažniausiai užima ribotus žemės sklypus, ne daugiau kaip 1 hektarą. Odesos srities Bilyaiv rajone aktinidijų plantacijos yra 23.50 hektarų plote. Beje, tai pirmoji pramoninė aktinidijų plantacija, atsiradusi Ukrainoje.
Nergi prekės ženklo aktinidija yra maža uoga, kuri primena kivią, tačiau yra daug kartų mažesnė, todėl dar vadinama mažyliu kiviu. Galima valgyti nenulupus. Derlius nuimamas rankomis nuo rugpjūčio iki rugsėjo vidurio. Uogose yra daug vitaminų. Vienas augalas per metus duoda nuo 10 iki 50 kg uogų. Aktinidijos žydi gegužės viduryje. Yra vyriškų ir moteriškų augalų. Uogos auga kekėmis visą vasarą. Augalas turi vynmedžio formą, kurio ilgis gali siekti 6 metrus, lapų nedaug.
VEISLĖS ISTORIJA
Naujosios Zelandijos tyrimų centras natūralios atrankos būdu išvedė naujas Actinidia arguta, sujungdamas jas su Nergi prekės ženklu. Kelionės į Naująją Zelandiją metu „Primland“ režisierius Francois Lafitte pribloškė šios mažos uogelės. 2016 metų rugsėjį, remiant agentūrai „Business France“, Kijeve vyko naujų veislių aktinidijų pristatymas, kurias Ukrainos sodininkai neseniai pradėjo auginti bendradarbiaudami su prancūzų įmone „Primland“.
2017–2020 metais Odesos valstybinio agrarinio universiteto Sodininkystės, vynuogininkystės, biologijos ir chemijos katedroje buvo atlikti aktinidijų veislių tyrimai. Eksperimento bazė buvo aktinidijų sodinimas UAB „Juodosios jūros aljansas“. Eksperimentų rezultatai parodė, kad Ukrainos pietvakarinės Juodosios jūros pakrantės ir panašiomis klimato sąlygomis aktinidijų auginimas yra ekonomiškai perspektyvus, naudojant išvystytą plantacijų sodinimo ir auginimo technologiją. Actinidia TM Nergi gamyba grindžiama griežtomis specifikacijomis, naudojamomis sode, pakavimo vietoje ir gabenimo metu.
TECHNOLOGINIO PROCESO ELEMENTAI
Aktinidijų sodinimo LLC „Juodosios jūros aljansas“ žemėse schema buvo 5 x 4 m. Plantacija turi tapetus ir atramas. Aktinidijų plantacija yra padalinta į dvi ląsteles. Pirmoje ląstelėje 8.25 ha plote ir antroje 6.12 ha plote auginama aktinidijų Tahi veislė, o antroje ląstelėje 2.1 ha plote auginama Isai veislė. užaugę. Daigai įsigyti iš Prancūzijos medelyno „Sofuruileg SL“. Dėl importuotų sodinukų pirkimo susitarta su Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministerija.
Teritorijos temperatūros režimas palankus aktinidijų auginimui atvirame grunte: temperatūrų virš 10 ° С – 4000–5000 ° С suma, bešalčio laikotarpio trukmė – 220–290 dienų, absoliuti ilgalaikė. minimumas – iki minus 15°С. Be Odesos, aktinidijos gali būti auginamos Zakarpatijos, Mykolaivo ir Zaporožės srityse, kur aukštesnių nei 10 ° С temperatūrų suma siekia 3000–3400 ° С, o šalčio laikotarpis – 188–196 dienos, absoliutus minimumas – minusas. 15–18 ° С. Normalus aktinidijų vystymasis ir esant oro temperatūrai iki + 25 ° C. Kai kurios naujos veislės gali atlaikyti kylančią temperatūrą auginimo sezono metu iki + 35 ° C ir šalčius iki -17 ° C ramybės laikotarpiu.
Apdorojimas pesticidais nebuvo taikomas, nes augalai dar nepažeisti ligų ir kenkėjų.
Jauname ir suaugusiame amžiuje aktinidijų augalai gerai toleruoja medžių šešėlį, tačiau normaliam vaisiui reikia saulės šviesos, gerai auga atvirose apšviestose vietose.
Specialūs reikalavimai dirvožemio sąlygoms aktinidijose – optimalus pH 4.5-5.5 ribose, didelis valdomumas; pakankamas drėgmės ir baterijų tiekimas santykiu N: P: K – 1: 2: 1; augalai neigiamai reaguoja į padidėjusį karbonatų kiekį. Aktinidijos geriausiai auga puriose, priemolio, labai derlingose, gerai drenuotose dirvose, kuriose yra pakankamai drėgmės, nepakenčia potvynių ir neigiamai reaguoja į sausą orą. Drėgmę mėgstantis yra gana didelis, nedrėkinamomis sąlygomis normalus augimas ir derlius, kai metinis kritulių kiekis yra ne mažesnis kaip 800–1000 mm.
Augalai laiku baigia augti iki rudens, gerai sunoksta ūglių mediena, todėl padidėja jų žiemkentiškumas. Vienerių ir dvejų metų augalus žiemai reikia uždengti lapais.
Dirvožemio paruošimas prieš sodinimą, dirvožemio sulaikymo sistema prieš sodinant derlių
Technologija užtikrina vienkartinį giluminį dirvos purenimą prieš sodinimą, kuris prisideda prie sutankintos dirvos purenimo, taip pat šaknų likučių sutraiškymo ir sunaikinimo.
Sodinimui reikia suarti 40 cm gyliu taip, kad sodinimas būtų atliktas ne anksčiau kaip po 2-3 mėnesių. Pakėlus plantaciją, dirva turi būti įstrižai 2 kartus. Prieš dalijant plotą sodinimui, dirvožemis išlyginamas, įdirbamas ir suvyniojamas.
Aktinidijų plote dirva suariama 25–30 cm gyliu, iš anksto įterpiant 60–80 t/ha organinių trąšų ir 60 kg/ha fosforo ir kalio arba į duobę sodinant įterpiama trąšų.
Tapetų ir apsauginio tinklelio konstrukcija
Aktinidijos auginamos ant atramų, eilės formuojamos pagal tapetų tipą „gyvatvorė“. Tarpiniai stulpai montuojami 8 metrų atstumu ir pakabinami 5 pakopos vielos, 6 laidai. Pirmoji pakopa 30 cm aukštyje lašeliniam laistymui. Antros pakopos aukštis – 60 cm, trečios – 90 cm, ketvirtos – 130 cm, penktos – 180 cm. Penkta pakopa yra suporuota. Apsauginiam tinkleliui kas 5 metrus įrengiamas 8 metrų gelžbetoninis stulpas.
Dirvožemio priežiūra ir tręšimas jaunų plantacijų augimo laikotarpiu
Dirvožemio sulaikymo sistema yra siderinė. Aktinidijų šaknų sistema išsidėsčiusi paviršiniame dirvos sluoksnyje, todėl tarp eilių pasėkite žaliąją trąšą.
Pirmaisiais vegetacijos metais 4 ha plote sėjamos žaliosios trąšos (liucerna – 17.20 kg/ha), kurios nuo 2 vegetacijos metų šienaujamos du kartus be trupinimo ir arimo.
Piktžolėms naikinti ir dirvai eilėmis purenti atliekamas 5 kartus rankinis stiebo juostų purenimas.
Nuo antrųjų vegetacijos metų – lašelinis laistymas mineralinių trąšų (amonio sulfato) tirpalu.
Daržoves galima sodinti tarp jaunų plantacijų eilių. Augalų derėjimo laikotarpiu dirvą reikia palaikyti švariais garais ir džiūstant laistyti.
Trąšos turėtų būti tręšiamos kasimui rudenį. Reikėtų nepamiršti, kad aktinidijų šaknų sistema yra paviršutiniškai, todėl po krūmais reikia kasti 10–12 cm gyliu kas 0.01 ha kartą per dvejus metus, padaryti 2–3 centnerius mėšlo ar humuso, o mineralinės trąšos – per metus: 1.5–2 kg amonio salietros, 3–4 – superfosfato ir 1–1.5 kg kalio druskos. Kai augalas gerai auga, tręšiama mažiau.
Sodinimas ir remontas
Aktinidijų sodinimas UAB „Black Sea Alliance“ dirvožemiuose atliktas 2012 m. pavasarį. Paruošus dirvos paviršių sodinimui, plotas suskirstytas į kvartalus ir narvus, pažymėtos vietos keliams. Aikštelė buvo rankiniu būdu padalinta į vietas virvelės ir dviejų lynų su žymėmis pagalba. Mechanizuotai auginant tarp aktinidijų eilių geriau sodinti 3-4 ir 2-3 m eilėmis iš eilės. Ūgliams palaikyti reikalingos atramos. Tam naudokite vynuogių tipo vielos tapetus, prie kurių pririšami augalai, kad ant tapetų tolygiai pasiskirstytų ūgliai. Jo aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2 m nuo keturių ant stulpų ištemptos vielos eilės, apatinė tvirtinama 50-60 cm aukštyje nuo dirvos paviršiaus, likusi dalis vienodais atstumais viena nuo kitos. Sodinant augalai supjaustomi į 3-4 pumpurus, pjūviai atnaujinami, nulūžę išpjaunami, nuplėšiami ir panardinami į atskiestą molį.
Sodinimo duobės gylis 60 x 60 cm. Kiekvienoje duobėje sodinimo metu padarykite derlingą dirvą, 10-12 kg humuso, 100-200 g superfosfato. Galite pasidaryti velėnos ir lapuočių žemės, smėlio ir mėšlo mišinį. Po pasodinimo augalai laistomi, tada duobutės mulčiuojamos durpėmis, humusu, nukritusiais lapais ar kitomis organinėmis liekanomis.
Sodinukų paruošimas sodinimui buvo atliktas paruošiamose vietose.
Prieš sodinant sodinukus, visi pažeisti šaknų galai buvo nupjauti į sveiką vietą. Pažeistos ir supuvusios šaknys buvo visiškai išpjautos. Po genėjimo, kad sodinant neišdžiūtų šaknys, jas pamirkydavo dirvos tirpale.
Po visų parengiamųjų darbų prasidėjo sodinimas. Į nuolatinę vietą sodinukai buvo pasodinti dvejų metų amžiaus.
Augalai sodinami į 0.60 x 0.60 m duobes. Iš karto po pasodinimo sodinukai laistomi 15 litrų vienam augalui. Po pasodinimo daigai nugenėti iki 3-4 pumpurų.
Sodinant po kiekvienu daigeliu buvo įdėtos sugeriamosios „MahiMagin“ 2 tabletės, ši operacija padidina dirvožemio produktyvumą, kaupia drėgmę ir maisto medžiagas, skatina jų kaupimąsi ir racionalų vartojimą, gerina vandens-oro režimą ir fizikines bei chemines savybes. Pirmaisiais metais planuojamas želdinių remontas per 5% sėdimų vietų. Aktinidijų plantacijų taisymas sodinant efektyviausias tik jaunose plantacijose, todėl remontas atliktas 1-ųjų vegetacijos metų rudenį 5% pasodintų sodinukų.
Aktinidijų plantacijų remontas susideda iš augalų sodinimo toje vietoje, kur jie krito, pakeičiant sergančius ir pažeistus sodinukus.
Aktinidijų komercinių plantacijų kontroliuojamo bičių apdulkinimo ypatumai
Apdulkinimui reikia pakaitomis sodinti vyriškus ir moteriškus augalus: po vieną vyrišką ir 10-15 patelių arba vieną vyriškų augalų ir 5 eiles moteriškų.
Aktinidijos yra dvinamis augalas, todėl šioje vietoje turėtų būti sodinami moteriški ir vyriški augalai. Aktinidijų moteriškos gėlės pavienės arba poros; patinai dedami ant dviejų – trijų žiedyne. Žydi tuo pačiu metu, o tai užtikrina gerą apdulkinimą. Norint derėti 5-10 augalų su funkciškai moteriškais žiedais, reikia pasodinti vieną augalą vyriško tipo žiedais. Kiekvienai aktinidijų rūšiai reikalingas tinkamas apdulkintojas. Pakartotinis apdulkinimas tarp atskirų rūšių nevyksta. Be to, aktinidijų žydėjimo laikotarpiu, norint užtikrinti normalų apdulkinimą, 4 ha sodinimo su bitėmis reikia turėti 6-1 avilius.
Aktinidijų augalai pradeda duoti vaisių antraisiais ar trečiaisiais metais po pasodinimo. Generatyvinių pumpurų klojimas ir diferenciacija vyksta remiantis vienerių metų įvairaus ilgio augimu ankstyvą pavasarį, maždaug 2 mėnesius iki pilno žydėjimo fazės pradžios. Centrinė gėlių viršūnės dalis virsta sudėtinga piestelėmis su daugybe kolonų, kurių kiekviena turi atskirą atvirą talpyklą. Žydėjimas trunka nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio. Pagal žydėjimo laiką veislės skirstomos į 3 grupes: 1) ankstyvosios; 2) vidutinis; 3) vėlyvas žydėjimas. Veislėje vienu metu gali žydėti piesteliniai ir kuokeliniai augalai. Todėl norint užtikrinti normalų apdulkinimą, parenkamos tuo pačiu metu žydinčios piestelinių ir kuokelinių augalų veislės. Žiedadulkes į piestelių žiedus perneša vabzdžiai ir vėjas.
Aktinidijų žiedai skleidžia subtilų ir subtilų aromatą, jas puikiai apdulkina kamanės ir bitės, tačiau tai nėra bitės, nes neturi nektarų. Bitės šių gėlių žiedadulkes naudoja kaip baltyminį maistą. Žydėjimo trukmė yra nuo dešimties iki dvylikos dienų. Tuo pačiu metu aktinidijos išaugina jaunus ūglius, kurie vasarą užauga iki dviejų metrų. Prasidėjus rudeniui lianų augimas sustoja, ant ūglių formuojasi pumpurai. Aktinidijų vaisiai yra pilni sulčių, saldaus ir sodraus skonio. Įdomi aktinidijų vaisių savybė yra ta, kad jie metai iš metų keičia savo aromatą. Kartais uogos kvepia ananasais, kartais – obuoliais. Plantacija turi 120 bičių šeimų bityną, kuris žydėjimo metu naudojamas aktinidijų žiedams apdulkinti.
Ukraina – sodų valstybė, kuriai žydint prasideda žemės ūkio augalų apdulkinimas. Iš pradžių žydi abrikosas, paskui vyšnios, vyšnios. Beveik kartu su jais žydi slyvos, tada kriaušės, vasarinės obelų ir žieminės veislės užbaigia žydėjimą. Visos vaisių rūšys, turinčios dvilyčius žiedus, yra kryžmadulkės. Kai kurios grūdinių veislių veislės gali būti apdulkintos savos veislės žiedadulkėmis ir duoti nedidelį derlių. Šios veislės taip pat daug geriau veda vaisius kryžminiu apdulkinimu. Savaiminiam apdulkinimui trukdo pati jų žiedų sandara, skirtingos piestelių ir dulkinių brendimo datos. Be to, tos pačios gėlės ar vienos veislės kito medžio žiedadulkės neduoda tręšimo. Vaisinės veislės gėlę sugeba apvaisinti tik vadinamosios apdulkintojų veislės žiedadulkės. Sodininkystėje geriausi apdulkintojai žinomi dėl tam tikrų veislių. Į tai reikia atsižvelgti klojant sodus. Be pagrindinės veislės, priklausomai nuo sodo tipo, sodinkite įvairių formų apdulkintojus. Sodų apdulkinimo ir derlingumo rezultatai labai priklauso nuo sodininkystės agrotechnologijų, medžių amžiaus, žydėjimo intensyvumo, oro sąlygų, ypač žydėjimo metu, bičių apdulkinimo. Laukinių apdulkinančių vabzdžių šiuo ankstyvo pavasario laikotarpiu vis dar mažai, o jų vaidmuo apdulkinime yra nereikšmingas. Pagrindiniai sodų apdulkintojai yra bitės. Be jų vaismedžiai nesudaro kiaušidžių ir po gausaus žydėjimo beveik neduoda norimo derliaus. Esant dideliam bičių prisotinimui, intensyvūs sodai suformuoja 30 – 40 % naudingų kiaušialąsčių, o esant gausiai žydinčioms kiaušidėms 2 – 3 % žiedų suteikia didelį derlių. Kai kurių veislių žiedai turi artimus dulkinius, todėl bitėms sunku pasiekti nektarą. Šias gėles gerai apdulkina žiedadulkes renkančios bitės. Kitose veislėse prieiga prie nektaro yra nemokama. Jį rinkdamos bitės mažiau apdulkina žiedus, mažiau formuojasi kiaušidės.