2021-ieji buvo neramūs vaisių ir daržovių sektoriui Europoje. Kai kurie veiksniai, tokie kaip klimato kaita, karo konfliktai, kylančios kainos ir „Brexit“, turėjo įtakos derliui ir vėlesnei jų komercializacijai.
Šia prasme Europa neliko nuošalyje nuo pasaulinių problemų, o vaisių ir daržovių rinka nukentėjo dėl eksporto į užsienio rinkas, kaip matysime toliau.
Klimatas, pandemija ir transporto bei gamybos kainų padidėjimas – pagrindiniai veiksniai
Remiantis „Fruit Logistica“ ataskaita „European Statistics Handbook 2022“, 2021 m. Europos vaisių ir daržovių rinkos vėl susidūrė su trimis didelėmis problemomis: oru, besitęsiančia koronaviruso pandemija ir didėjančiomis transporto bei gamybos sąnaudomis.
Atšaukus su Covid susijusius apribojimus, vasaros mėnesiais vartotojai turėjo daugiau galimybių pavalgyti ar pailsėti. Tačiau ketvirtoji ir penktoji pandemijos bangos lėmė naujus apribojimus iki rudens.
Vaisių ir daržovių pirkimą namuose paskatino ankstesni karantinai, o 2020 m. šis skaičius labai išaugo, o apskritai nepadaugėjo daugiau nei 2021 m. Pandemija pasaulinius prekių srautus pakeitė taip, kaip niekada anksčiau. Konteinerių gabenimo įkainiai gerokai išaugo.
Be to, per pastaruosius 12 mėnesių degalai gerokai pabrango, todėl transportavimas dar labiau pabrango.
Kartais žaliavos gamybai ir pakavimui pritrūko, todėl jos pabrango. Tai situacija, kurios nebuvo matyti ankstesniais metais. Skirtingai nuo nepalankių oro sąlygų, kurios nėra naujiena rinkos gamybai.
Karščio bangos ir vis ilgėjantys sausros periodai neturėjo didelės įtakos užsienio prekybai vaisiais ir daržovėmis
Tačiau jos stiprėjimas yra nepaprastas: karščio bangos ir sausros periodai ilgėja; lietūs dažniau būna stiprūs ir staigūs, todėl kyla potvyniai. Arba lietaus trūkumas, arba per didelis intensyvumas – abi situacijos užfiksuotos 2021 m. Tai reiškia, kad bendras vandens tiekimas buvo geresnis nei praėjusiais metais.
Brangūs ir riboti transportavimo pajėgumai dar nepadarė didelio poveikio vaisių ir daržovių užsienio prekybai. Prekybos ES viduje ir už jos ribų 2021 m. importo ir eksporto apimtys buvo tik šiek tiek mažesnės nei praėjusiais metais. Kai kuriais atvejais jie buvo šiek tiek didesni. Baiminamasi, kad eksportas į JK žlugs po „Brexit“ nepasitvirtins.
Po „Brexit“ ES šiek tiek sumažėjo eksportas į JK
Nors ES-27 į JK siuntė mažesnius kiekius nei prieš „Brexit“, kritimas buvo nedidelis – daržovių atpigo 2 proc., o vaisių – 7 proc. Labiau įsiminė tuščių JK prekybos centrų lentynų vaizdai, iš dalies dėl ilgesnio pasienio kontrolės laukimo laiko. Tačiau didesnė problema buvo nacionalinis krovinių pervežimas, nes trūko sunkvežimių.
Tai problema, kuri ateityje gali turėti įtakos ir kitoms šalims. ES šalys, anksčiau tiekusios JK didesnes sumas, dėl naujų aplinkybių pralaimėjo. Daržovėse tai Ispanija (-5 proc.) ir Nyderlandai (-3 proc.).
Pirmaujanti vaisių tiekėja Ispanija į JK eksportavo šiek tiek didesnį kiekį, tačiau šis skaičius buvo lyginamas su palyginti mažesniu kiekiu 2020 m. Visų pirma Nyderlandai (-33 %), bet taip pat Prancūzija (-4 %), smarkiai prarado apimtis.
Nors ES-27 į JK siuntė mažesnius kiekius nei prieš „Brexit“, kritimas buvo nedidelis – daržovių atpigo 2 proc., o vaisių – 7 proc.
Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES lėmė aiškų užsienio prekybos balanso pasikeitimą. Ankstesniais metais tiek vaisių, tiek daržovių užsienio prekybos balansas buvo deficitinis. Šis vaisių deficitas vis dar egzistuoja, tačiau užsienio prekybos daržovėmis balansas šiuo metu yra šiek tiek teigiamas.
Bet kokiu atveju šviežių vaisių importas į ES yra žymiai didesnis nei daržovių importas. Bananai ir kiti egzotiški vaisiai, kurie dažniausiai nėra auginami ES, turi būti importuojami dideliais kiekiais.
Vaisių importas (tiek vidaus, tiek išorės) 2021 m. šiek tiek sumažėjo. Vokietija, pirmoji importuotoja 2020 m., importavo mažiau, todėl į pirmąją vietą atsidūrė Nyderlandai. Tačiau Nyderlandai taip pat yra antra pagal dydį vaisių eksportuotoja po Ispanijos, o ne visa iš Olandijos eksportuojama apimtis pagaminama šalyje.
ES vaisių eksportas, palyginti su 2020 m., buvo šiek tiek didesnis. Daržovių importuotoja Vokietija išlaikė pirmąją vietą, nors ir mažesnėmis apimtimis nei ankstesniais metais. Apskritai į ES buvo įvežta kiek daugiau daržovių.
Eksportas ES viduje 2021 metais šiek tiek sumažėjo
Kita vertus, 2021 m. eksportas buvo šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais. Prekybos už ES ribų dalis vaisiais yra palyginti didelė. 41 % bananų, ananasų, avokadų ir mangų, ypač importuojami iš ES nepriklausančių šalių.
Priešingai, prekyba ES viduje dominuoja apelsinais ir obuoliais. Vaisių eksportas išliko daugiausia ES viduje. Tačiau „Brexit“ šiek tiek pakeitė proporcijas prekybos su trečiosiomis šalimis naudai. 2021 metais iš ES buvo išvežta beveik 18 proc. Pagal kiekį eksporte dominuoja bananai, obuoliai ir apelsinai. Importuojamoms šviežioms daržovėms papildomos prekybos dalis yra daug mažesnė nei vaisiais – kiek mažiau nei 16 proc. Pomidorai ir svogūnai turi didžiausią importo dalį iš už ES ribų tarp daugiausia importuojamų daržovių.
Daugiausia importuojama iš ne ES šalių – pomidorai iš Maroko ir svogūnai iš Naujosios Zelandijos. 78 m. 2021 % daržovių eksporto liko ES. Prieš metus, kai JK dar buvo valstybė narė, 89 % daržovių eksporto buvo vidaus prekyba. Eksporte stipriai dominavo svogūnai, po to pomidorai ir paprikos.
Bendrai, preliminariais duomenimis, praėjusių metų vaisių ir daržovių derlius ES-27 1 metais buvo maždaug 2021% mažesnis nei 2020 metais. Buvo apskaičiuota, kad vaisių nuostoliai buvo žymiai didesni, tačiau galiausiai derlius kasmet buvo mažesnis tik 1%. Didelis obuolių derlius atsvėrė neigiamas kelių kitų rūšių vaisių tendencijas.
Persikų, nektarinų ir abrikosų gamybai žydėjimo metu Pietų Europoje įtakos turėjo šalnos. Taip pat sausį, kovą ir balandį šaltis atnešė didelių nuostolių, todėl derlius buvo mažiausias per 30 metų.
Apelsinų ir lengvai nulupamų vaisių produkcija iš pradžių buvo įvertinta gerokai mažesnė nei praėjusiais metais dėl nepalankių sąlygų. Ispanija prognozavo mažesnį derlių dėl nepalankių oro sąlygų, nors kai kuriems regionams pavyko išvengti žalos.
Brangūs ir riboti transportavimo pajėgumai dar nepadarė didelio poveikio vaisių ir daržovių užsienio prekybai.
Nuosaikūs nuostoliai Europoje ir neapibrėžtumas 2022/2023 kampanijoje
Galiausiai nuostoliai visoje Europoje nebuvo tokie dideli, kaip tikėtasi. Pirminiais duomenimis, apelsinų derlius buvo tik 1% mažesnis nei ankstesniais metais, o lengvo lupimo apimtys buvo 2% mažesnės.
Šie procentai rodė rekordinę gamybos apimtį. Tačiau šalnos lėmė regioninius nuostolius, o beveik visose šalyse gėlei buvo per šalta. Tuo tarpu obuolių buvo nuskinta 11.5 mln. tonų daugiau nei praėjusiais metais. Didelė augimo dalis įvyko Lenkijoje, todėl Europos rinkai 2021–22 m. rinkodaros sezoną kelia neapibrėžtumo veiksnys.
Skirtingai nuo obuolių, kriaušių derlius visoje Europoje buvo menkas. Italiją užklupo šalnas, todėl kriaušių derlius buvo mažiausias per tris dešimtmečius.
Daržovių derlius buvo daugmaž toks pat. Tik 0.3% mažesnis nei 2020 m. Mažesnius salotų, žiedinių kopūstų ir cukinijų derlius atsvėrė didesnis svogūnų derlius. Daugelį Europos šalių paveikė ekstremalios oro sąlygos.
Ypač pažymėtini buvo liepos mėnesio potvyniai kai kuriose Vokietijos ir Beniliukso šalyse. Ispanijos ir Italijos sritys taip pat patyrė pertrūkių ir žalos, kurią sukėlė protarpinės ir neįprastai smarkios liūtys bei regioniniai potvyniai. Iš pradžių daržovių sezonas Vidurio Europoje dėl žemos pavasario temperatūros prasidėjo lėtai.
Vėliau saulės nebuvo tiek daug, kaip 2020 m., todėl atrodė, kad net ir saugomų pasėlių derlius sumažėjo, ypač pomidorų. Situaciją dar labiau apsunkino naujų augalų ligų atsiradimas. Atrodė, kad agurkai ir paprikos geriau susidorojo su sąlygomis, nuimtas didesnis derlius.
Tačiau kai kurios pomidorų produkcijos buvo pakeistos į kitas daržoves. Kita vertus, energijos sąnaudų padidėjimas yra iššūkis, ypač Beneliukso šalyse auginant šiltnamiuose.
Šaltinis: https://www.diarioelcanal.com