Prof. Li Dezhu komanda Kinijos mokslų akademijos Kunmingo botanikos institute, bendradarbiaudama su mokslininkais iš Kinijos mokslų akademijos (CAS), apžvelgė augalų kolonizacijos mechanizmus po tolimųjų atstumų (LDD) ir dabartines susijusias žinias. CAS Xishuangbanna atogrąžų botanikos sodas, Jeruzalės hebrajų universitetas ir Edinburgo universitetas.
Apžvalga buvo paskelbta m Ekologijos ir evoliucijos tendencijos.
LDD už rūšies arealo ribų yra svarbi pasaulinės biologinės įvairovės pasiskirstymo varomoji jėga. Nors LDD įvykiai yra reti, juos sunku kiekybiškai įvertinti ir numatyti, jie yra labai svarbūs biogeografijoje, kur jie gali turėti įtakos biotos surinkimui, atsakui į natūralius ir antropogeninius aplinkos pokyčius ir invazinių rūšių plitimą.
Kaip žinome, išsklaidymas yra veiksmingas tik tada, kai po jo sėkmingai įsitvirtina, tačiau naujausiuose augalų LDD tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama tik išsklaidymo stadijai, o tai reiškia, kad nebuvo skiriama pakankamai dėmesio įsitvirtinimui po išplitimo. Taigi akivaizdžiai trūksta konceptualios poLDD įsikūrimo skirtinguose taksonuose ir erdvės bei laiko skalėse sintezės.
Prof. Li komanda dešimtmečius dirba su tarpžemynine augalų biogeografija, filogeografija ir LDD. Atlikdama išsamų literatūros tyrimą, komanda apibendrino dabartines žinias apie augalų kolonizacijos fazę po LDD įsikūrimo. Jie nustatė šešis pagrindinius įsikūrimo sėkmę lemiančius veiksnius: skleisti spaudimą; funkcinės savybės; ekstremalūs įvykiai ir antropogeninis sutrikimas; plėšrūnai, konkurentai ir savitarpio partneriai; nišos lankstumas; ir Allee efektas.
Tuo remdamiesi jie pasiūlė bendrą kiekybinę sistemą, skirtą sukurti po LDD, siekdami pateikti kiekybinę teorinę kolonizacijos po LDD tyrimo sistemą, taip pat priemones, skirtas įvertinti rūšių invazijos riziką.
Pasak mokslininkų, biogeografija, filogeografija ir judėjimo ekologija turėtų būti integruotos, kad būtų galima tiksliau atskleisti LDD įvykių atsiradimą, laiką ir mechanizmą.
Be to, norint nustatyti santykinę jų svarbą, reikėtų ištirti ryšius tarp veiksnių, turinčių įtakos įsisteigimui. Be to, įsikūrimo mechanizmų skirtumai po LDD turėtų būti lyginami tiek geologiniu (milijonų metų), tiek naujausiu (antropoceno) laiko skalėmis.
Apskritai ši apžvalga pateikia konceptualius ir kiekybinius pagrindus, kaip užpildyti dabartines žinių spragas, susijusias su steigimu ir geresniu supratimu apie procesus, kurie formuoja pasaulinę biotos dinamiką.
„Geresnis supratimas apie įsikūrimą po LDD padės mums suprasti praeitį ir numatyti ateitį greitų antropogeninių pokyčių eroje. Tai taip pat gali padėti sušvelninti kai kuriuos neigiamus šių pokyčių padarinius, nes sumažina biologines invazijas ir padeda augalams judėti reaguojant į klimato kaita“, – sakė prof. Li.