#AugalųLigųKontrolė #AugalųPatologija #GrybelinėsLigos #Žemės ūkio vadyba #Genetinės priemonės #RNAiTechnologija
Rožinis puvinys, kurį sukelia grybelis Sclerotinia sclerotiorum, yra niokojanti liga, pažeidžianti daugybę kultūrų, įskaitant pupeles, salotas ir sojų pupeles. Liga gali padaryti didelę žalą pasėliams, dėl to gali sumažėti derlius ir pablogėti produkcijos kokybė.
S. sclerotiorum yra nekrotrofinis patogenas, kuris puola augalus išskirdamas fermentus, kurie ardo ląstelių sieneles, todėl susidaro minkšti, vandens permirkę pažeidimai. Ligai progresuojant, pažeidimai paruduoja ir pasidengia rausvu pelėsiu, todėl ligai būdingas pavadinimas.
Rožinio puvinio vystymuisi įtakos gali turėti įvairūs aplinkos veiksniai, įskaitant temperatūrą, drėgmę ir augalų stresą. Be to, grybelis gamina skleročius – kietas, juodas struktūras, kurios gali išgyventi dirvožemyje keletą metų, todėl sėjomainos strategijos tampa mažiau veiksmingos.
Siekiant išspręsti rožinio puvinio problemą, buvo sukurtos kelios valdymo strategijos. Tai apima fungicidų naudojimą, kultūrinę praktiką ir biologinės kontrolės priemones. Fungicidai gali būti veiksmingi kovojant su liga, tačiau jų naudojimas gali kainuoti brangiai ir sukelti atsparių grybelio padermių atsiradimą. Kultūrinė praktika, pvz., sėjomaina ir sanitarinė priežiūra, taip pat gali padėti sumažinti ligos poveikį. Biologinės kontrolės agentai, tokie kaip Trichoderma spp. ir Bacillus spp., buvo daug žadančios kovoti su rausvuoju puviniu, tačiau reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima visiškai suprasti jų veiksmingumą.
Naujų genetinių ir molekulinių priemonių kūrimas taip pat suteikia naujų galimybių spręsti rožinio puvinio problemą. Pavyzdžiui, nustačius genus, susijusius su atsparumu ligai, būtų galima sukurti atsparias pasėlių veisles. Be to, RNR trukdžių (RNAi) technologijos naudojimas grybelio genams nutildyti galėtų būti naujas būdas kontroliuoti rausvąjį puvinį.
Sclerotinia sclerotiorum sukeltas puvinys yra rimta daugelio pasėlių problema. Tačiau taikant valdymo strategijų derinį ir kuriant naujas genetines bei molekulines priemones galima sumažinti ligos poveikį ir pagerinti pasėlių derlių.