#Žemės ūkioEkonomika #PrekybosPolitika #Maisto saugumas #Kazachstanas #Saulėgrąžų sėklų eksportas #Ekonominė plėtra
Eksporto tarifas saulėgrąžų sėkloms Kazachstane nustos galioti rugpjūčio 31 d., sukeldamas diskusijas dėl jo panaikinimo. Tokia padėtis vėl pakurstė konfliktus tarp sėklų gamintojų ir aliejaus perdirbėjų. Ūkininkai siekia eksportuoti daugiau sėklų didesnėmis kainomis, o naftos gamintojai ieško nebrangių vietinių žaliavų.
Neseniai ūkininkai atskleidė, kad dėl neracionalių atsargų 2021–22 m. sezono metu dėl įvesto eksporto tarifo negautas pelnas viršijo 100 mlrd. tenge.
Atsakydami į šiuos teiginius, aliejaus gamintojai surengė spaudos konferenciją, kurioje pareiškė, kad tokio kiekio sėklų šalyje nėra. Jie teigia, kad vietinės sėklos pasiūlos nepakanka vietinei paklausai patenkinti.
„Qazaq Astyq Group“ komercijos direktorius Aleksandras Buženica užsiminė, kaip sėklų gamintojai netyčia atveria kelią rusiškų žaliavų reeksportui. Tai kelia grėsmę Kazachstano maisto saugumui.
Be to, straipsnyje aptariamas susirūpinimas dėl poveikio šalies aprūpinimo maistu saugumui. Buzhenitsa teigia, kad žaliavų eksportas mažina Kazachstano perdirbimo pramonę, o kitos šalys stengiasi sustiprinti savo. Aliejaus perdirbimo gamyklų augimas Centrinėje Azijoje, kurį skatina žaliavų, tokių kaip saulėgrąžų, poreikis, yra ekonominis iššūkis Kazachstanui.
Straipsnyje nurodoma, kad Rusijos prekybininkai gali išnaudoti žemus eksporto tarifus, pakeisdami rusiškų sėklų prekės ženklą, kaip Kazachstano produkciją, kad patektų į Kinijos, Uzbekistano ir Tadžikistano rinkas. Tokie veiksmai kenkia Kazachstano ekonomikos augimui ir pramonės plėtros pastangoms.
Buženica pabrėžia, kad nepaisant eksporto tarifo, prekyba aliejinių augalų sėklomis tęsiasi, o Kinija permoka už Kazachstano saulėgrąžas. Jis pabrėžia sutarčių ir apdorojimo sudėtingumą, priešingai nei paprasti pirkimo ir pardavimo sandoriai.
Straipsnyje taip pat gilinamasi į Kazachstano taikomas vidaus rinkų valdymo strategijas. Buženica aptaria pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą, pabrėždama, kad Kazachstanas laikosi planinio požiūrio, kaip išvengti rinkos prisotinimo.
Straipsnio pabaigoje raginama būti atsargiems nustatant ribojančias priemones perdirbtų produktų eksportui. Jame pabrėžiamos kaimyninių šalių, tokių kaip Ukraina, Baltarusija ir Rusija, pamokos, kurios apribojo žaliavų eksportą ir skatina stiprią perdirbimo pramonę. Šių įvykių pasekmės yra reikšmingos ir turi įtakos Kazachstano ekonomikos augimui ir aprūpinimui maistu.