Sajodo Pirovo valstiečių ūkis iš Birobidžansko rajono jau 15 metų aprūpina JAO gyventojus šviežiomis daržovėmis ir bulvėmis. O šiemet pirmąjį žiemos žemės ūkio sezoną jis planuoja atidaryti po dviejų daržovių šiltnamių, kurių bendras plotas – 600 kvadratinių metrų. m. darbui ištisus metus. Kaip ūkininkui sekasi išplėsti verslą sunkiomis sąlygomis ir kodėl jis atsisako kinų darbuotojų – korr. IA EAOMedia.
Sayyodas Pirovas iš Valdgeimo kaimo nėra naujokas žemės ūkyje.
- Mūsų ūkis prasidėjo nuo daržovių – kopūstų, agurkų ir kai kurių kitų kultūrų – auginimo. Jiems buvo skirta apie 40 hektarų. Palaipsniui plotai buvo didinami ir šiuo metu išaugo beveik penkis kartus – iki 180 hektarų, – sako Sayodas Dilshodovičius.
KFH Sayyoda Pirova iš kaimo. Valdgeimas, Birobidzhansky rajonas. Nuotrauka: iš asmeninio archyvo
12
Dabar ūkyje auginamos bulvės, kopūstai, burokėliai, morkos, agurkai, pomidorai, arbūzai, ridikai, įvairūs žalumynai. Daržovės sodinamos tiek atvirame lauke, tiek dviejuose dideliuose šiltnamiuose, kurių plotas yra 400 ir 200 „kvadratų“.
Liūto dalis ūkio žemės, apie 150 hektarų, atiduodama sojoms. Ne veltui šis aliejinių augalų augalas žydų autonominiame regione vadinamas vietinių laukų karaliene.
Sojų šiemet, beje, būtų pasėta dar daugiau. Tačiau stiprūs krituliai pakoregavo sėjos kampanijos laiką, o tai apskritai nestebina. JAO tradiciškai pateisino savo, kaip rizikingo ūkininkavimo zonos, statusą.
Planus teko keisti ir dėl išaugusių gamybos sąnaudų. Lengviau išvardinti, kas nepabrango antirusiškų sankcijų fone.
- Mineralinės trąšos, nors perkame rusiškas, iš vietinių tiekėjų, pabrango padoriai – 40 proc. Plius nemažos išlaidos dyzeliniam kurui. Daržovėms auginti skirtos sėklos dabar taip pat brangesnės, nes beveik visos svetimos. Pirkėjai turėtų suprasti, kad tam tikro prekių kainų padidėjimo išvengti nepavyks. Tačiau tokia situacija yra ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje šalyje“, – sako Sayyodas Pirovas.
Tačiau agrarininkams nerimą kelia ne tiek sėklų, trąšų ir kuro bei tepalų kainos, kiek darbo jėgos trūkumas. Ir čia esmė visai ne pandemijos streikas. Kitaip nei daugelyje autonomijos ūkių, šiame valstiečių ūkyje anksčiau nebuvo samdomi kviestiniai darbuotojai iš Kinijos. „Šypsokis ir plūk“ visada savarankiškai. Tačiau bėda ta, kad pastaruoju metu net vietiniai nekantrauja pasiraitoti rankoves ir dirbti žemę.
– Stengiamės įdarbinti vietinius gyventojus, atlyginimai auga. Tačiau jaunimas visai nenori dirbti. Kiekvienais metais padėtis blogėja. Nėra staklių operatorių, paprastų darbininkų, su visais specialistais didžiulės problemos. Bet plotus didiname, šįkart bulvėms ir kopūstams skyrėme dar daugiau žemės. Kažkaip viską apsodino, o dabar krapštau galvą, kaip rudenį viską sutvarkysime. Dar nėra idėjos“, – skundžiasi ūkininkas.
KFH parduoda produktus regione. Paprastai pardavimo problemų nėra. Jau daug metų centriniame Birobidžano turguje veikia mažmeninės prekybos vieta, ūkininkas bendradarbiauja su populiariomis prekybos tinklų parduotuvėmis ir prekybos centrais. Neatmeskite ekonomikos ir galimybės patekti į kitus regionus.
„Pažiūrėsim, kaip prekėms seksis šiemet. Jeigu matysime, kad tik žydų autonominiame regione visko parduoti neįmanoma, bendradarbiaudami su patikimais partneriais stengsimės plėstis į kaimyninius regionus. Žinoma, tikiuosi paramos iš valstybės. Būtų gerai, jei padėtų įsigyti kombainą, kuris pravers renkant bulves“, – sako Sayod Dilshodovich.
Artėjančiai žiemai ūkininkas turi savų planų – perstatyti abu šiltnamius, kad jie veiktų ištisus metus. Anksčiau daržovės po plėvele sunokdavo tik šiltuoju periodu. Tačiau šiemet jie pirmą kartą planuoja nuimti derlių esant atšiaurioms Tolimųjų Rytų šalnoms.
Be jokios abejonės, „perestroika“ pareikalaus rimtų finansinių injekcijų. Tačiau net ir esant minus 40, gyventojai galės nusipirkti šviežių agurkų, pomidorų ir žalumynų iš Waldheim sodo.