Šį sezoną Rusijoje tikimasi gana padoraus uogų derliaus. Tačiau kitąmet gali turėti įtakos draudimas įvežti sodo ir dekoratyvinių augalų sodinamąją medžiagą, kuris pagal ketvirtąjį Europos sankcijų paketą įsigalios 10 metų liepos 2022 dieną. Iki šiol beveik 100% sodinamosios medžiagos, skirtos auginti, pavyzdžiui, sodo braškėms, buvo importuojama iš Europos šalių.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Rusijos ūkininkai šį sezoną jau nuskynė 8.8 tūkst.t vaisių ir uogų. Tai 1.4 karto daugiau nei pernai. Iš jų uogų (daugiausia braškių) užauginta 4.2 tūkst.t, kaulavaisių (daugiausia vyšnių ir abrikosų) – 4.6 tūkst. Tokie rezultatai, be kita ko, tapo įmanomi ir valstybės paramos dėka, teigia departamente. Sodininkams kompensuojama dalis daugiamečių vaisių ir uogų plantacijų klojimo ir priežiūros išlaidų, kompensuojamos žemės ūkio objektų kūrimo ir modernizavimo išlaidos, verslui suteikiamos lengvatinės investicijos ir „trumpos“ paskolos, o ūkininkams – dotacijos.
Dabar dar sunku prognozuoti bendrą uogų derlių, sako Uogų sąjungos generalinė direktorė Irina Koziy. Pietuose buvo šaltas ir lietingas pavasaris, todėl uogų priskinta mažiau, be to, uoga dėl saulės trūkumo pasirodė ne per saldi. Dabar šalies centre pradėtas nuimti derlius. Šiltnamio uogų derlius pasirodė neblogas, o kai kur dėl drėgmės atvirame grunte jis buvo užkrėstas pelėsiu.
Anot Koziy, šį sezoną su pandemija susijusi personalo trūkumo problema išspręsta: į Rusiją grįžo sezoniniai užsieniečiai, o vietos gyventojai taip pat traukia į darbą. Pernai daugiausia dėl darbuotojų trūkumo daugelis stambių žemės ūkio gamintojų buvo priversti mažinti uogų plotus. Nedidelis gamybos padidėjimas pagal metų rezultatus (Rosstat duomenimis, tai yra 600 tonų) įvyko dėl mažų ūkių.
Tačiau šiais metais sodininkai jau susidūrė su sankcijų Rusijai pasekmėmis, sako Koziy. Pavasarį dėl logistikos sunkumų sodinukai buvo atvežti nepaprastai brangiai. O nuo liepos 10 dienos sodinamosios medžiagos importas bus visiškai neįmanomas, o tai turės įtakos kitam sezonui, nes tos pačios braškės persodinamos kas dvejus ar trejus metus. Uogų sąjungos duomenimis, Rusija turi savo sodinukų produkciją, tačiau ji nedidelė ir daugiausia rankų darbo – tokios sodinamosios medžiagos derlius gerokai mažesnis. Profesionaliai tuo užsiima tik viena įmonė Adygea. O importuoti per trečiąsias šalis bus sunku, nes Vakarai „imasi labai griežtų priemonių prieš tuos, kurie bendradarbiauja su Rusija“, – pažymi ekspertas.
Ne mažiau sudėtinga padėtis tiekiant agrochemiją, įrangą ir atsargines dalis, substratus ir šiltnamių konstrukcijas.
„Siurblyje nutrūko guminė juosta – visa laistymo sistema iškart pakyla. O tai reiškia, kad miršta visa plantacija. O Kinijoje negamina tinkamų atsarginių dalių“, – sako Koziy.
Panašios problemos – su visomis uogomis. Dabar pietuose prasidėjo aviečių skynimas. Pirmą kartą rinkoje pasirodė šiltnamiuose auginamos avietės – iš Maskvos srities, Voronežo, Kaliningrado sričių. Tačiau kaip toliau vystysis šiltnamių kryptis, kol kas neaišku. Šia prasme sodininkai buvo palankesnėje padėtyje. Rusijoje yra daugiau patirties auginant obelų sodinukus. Taip, ir sodinimo ciklas ten kitoks: jei braškes reikia persodinti kas 2–3 metus, tai obelų sodas gyvena vidutiniškai 13–15 ar net daugiau nei 20 metų, pažymi Irina Koziy.