Armėnijos ūkininkų žemės ūkio produkcija PVM neapmokestinama. Atrodytų, tai mokestinė lengvata, bet iš tikrųjų ji kaip bumerangas smogia į pačius ūkininkus, kurie dėl to yra priversti prekes parduoti pigiau. Problemą jie bandė spręsti jau 2018 m., dabar vėl kreipėsi į ją.
Armėnijos ūkio ministerija vėl bando spręsti įsisenėjusią žemės ūkio produktų apmokestinimo problemą. Armėnijoje PVM neapmokestinamas ir, atrodytų, tai naudinga ūkininkams: milijonų jie ir taip neuždirba, tad bent jau mokesčių iš jų neima. Tačiau problema ta, kad PVM nebuvimas ūkininkams ne tik nepadeda, bet dažnai ir trukdo. Atsižvelgiant į tai, kad PVM nėra pats lengviausias mokestis, problemą paaiškinsime atskiroje pastraipoje, o tada kalbėsime apie patį įstatymo projektą, kurį Ūkio ministerija siūlo spręsti problemai.
Įvairiaspalvis PVM
PVM yra mokestis, kurio nemoka vynuoges auginantis ūkininkas, o ne šiomis vynuogėmis prekiaujantis Jerevano prekybos centras. Ji pridedama prie galutinės kainos, kurią mokame jūs ir aš. Paprastumo dėlei pavaizduokime situaciją diagramoje: kairėje yra „idealioji“, dešinėje – tikroji.
Idealiu atveju ūkininkas parduoda sąlyginį kilogramą vynuogių. Jo dalis yra 300 dramų, rodoma žaliai. Be to, jis apmokestinamas 60 dramų (tai yra 20%) PVM. Už šiuos 360 dramų parduotuvė apmokestina 100 dramų antkainio, prie kurio dar pridedamas 20 dramų PVM (tai yra vėl 20 proc.). Prekybos centro lentynoje vynuogės kainuoja 480 dramų.
Pardavęs prekes, prekybos centras sumoka valstybei dvi raudonas PVM „dėmes“: viršutinę (savo) ir apatinę (ūkinę). Po to mokesčių inspekcija jam praneša: „Jūsų pardavimas sudarė 60+20 PVM dramų, 20 jūsų vardu, 60 ūkininko vardu“.
Todėl jei PVM grandinė veikia normaliai, tai visiems jos dalyviams ji sukuria 0% apkrovą. Problemos kyla, kai grandinė sugenda.
Kurie iš jų parodyti diagramoje dešinėje. Mokesčių inspekcija prekybos centrui sako: „Iš ūkininkų PVM neimame, bet tuos 60 dramų reikia iš kažko paimti. Mes jį iš jūsų paimsime, kitos išeities nėra“.
Yra keli problemos sprendimo variantai priešais prekybos centrą. Pirmasis yra duoti juos iš savo „kietųjų pinigų“ (iš savo „violetinės“ 100 dramų dalies). Natūralu, kad niekas to nedarys. Antras variantas – pakelti galutinę kainą ir mokėti pirkėjo sąskaita (to taip pat niekas nedarys, kad neprarastų klientų). Todėl galioja trečiasis variantas, kur „kraštutinis“ yra ūkininkas. Prekybos centras „atpjauna“ 60 dramų iš ūkininko pajamų (paveikslėlyje žalias gabalas) ir perka vynuoges už 240, o ne už 300, o papildomus 60 dramų (parodyta mėlyna spalva) atiduoda valstybei PVM sumokėti (t. su mėlyna 60 dramų „užgesina“ raudoną ).
Taip ant prekystalio ir sumokėjome, ir mokame 480 dramų, o valstybė lieka su savo raudonais gabaliukais, prekybos centras su savo violetine, o ūkininko žalias gabalas sumažinamas.