#Klimatopokyčiai #Žemės ūkis #Tvarumas #Miškininkystė #Anglies sekvestracija #Pasaulinės emisijos #Pritaikymas klimatui #Ūkininkai #Klimato sprendimai #AplinkosPoveikis #EkologiškasŪkininkavimas
Klimato kaita keičia pasaulį, o jos poveikis žemės ūkiui yra didžiulis. Pasak Zdeněko Žaludo iš Brno Mendelio universiteto, žemės ūkio sektorius, nors ir atsakingas už ketvirtadalį pasaulinių išmetamųjų teršalų, atlieka esminį vaidmenį anglies sekvestracijoje, todėl jo grynasis poveikis yra šiek tiek teigiamas. Kylant vidutinei metinei temperatūrai Čekijoje, sektorius susiduria su vis didesnėmis grėsmėmis. Prognozuojama, kad 2023-ieji metai bus šilčiausi šalyje – vidutinė temperatūra sieks 9.7 laipsnio Celsijaus, o tai pabrėžia, kad žemės ūkyje klimato kaitos klausimus reikia spręsti skubiai.
Žalud akcentuoja reikšmingą vidutinės temperatūros kilimą – nuo 6.7 laipsnių Celsijaus 1800–1960 m. iki 8.7 laipsnio Celsijaus dabartiniame tūkstantmetyje. Dėl šio padidėjimo didėja vandens išgaravimas, dėl kurio atsiranda sausros. Čekija, išmetanti apie 0.5 % viso pasaulio išmetamųjų teršalų kiekio, yra 20-a didžiausia teršalų išmetimo vieta vienam gyventojui pasaulyje ir 5-oji Europos Sąjungoje. Šalies išmetamų teršalų kiekis vienam gyventojui yra keturis kartus didesnis nei pasaulio vidurkis.
Čekijos Respublikoje žemės ūkis sudaro šešis procentus visų išmetamų teršalų, o kiti sektoriai, ypač energetika ir pramonė, sudaro didžiąją dalį. Tačiau derinant su miškininkyste, dėl fotosintezės kraštovaizdžio emisija sumažėja 27 proc. Žalud akcentuoja žemės ūkio pozityvumą pasauliniame emisijų balanse. Jis taip pat pažymi, kad šis sektorius išmeta kitokias medžiagas nei CO2, o tai sudaro nedidelę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
Klimato kaita kelia didelių iššūkių žemės ūkiui ir miškininkystei. Net jei Paryžiaus susitarime numatyta dviejų laipsnių atšilimo riba bus įvykdyta, prognozuojama, kad sausros paveiktas plotas padvigubės. Per pastaruosius 15 metų net ir normaliais meteorologiniais metais buvo sausra, dėl kurios žemės ūkis patyrė didelių nuostolių, 11 m. siekė 2015 mlrd. CZK. Be to, poveikis miškams kelia nerimą, o mirštančių miškų išmetami teršalai prideda neįprastą klimato krizės dimensiją.
Norint kovoti su vandens garavimu ir sumažinti poveikį žemės ūkiui, reikia imtis aktyvių priemonių. Tvarumas tampa pagrindiniu akcentu, suderintu su pasaulinėmis pastangomis dekarbonizuoti ir uždaryti anglies jėgaines. Klimato kaitos, žemės ūkio ir miškininkystės sąveika yra sudėtinga, todėl norint užtikrinti tvarią ateitį reikalingas holistinis požiūris.
Klimato krizei stiprėjant, žemės ūkis ir miškininkystė tampa aukomis ir potencialiais gelbėtojais. Labai svarbu prisitaikyti prie besikeičiančio klimato, laikantis tvarios praktikos. Reikėtų pripažinti teigiamą šių sektorių vaidmenį sekvestruojant anglies dioksidą, o pastangos turėtų būti nukreiptos į atsparios ir ekologiškos ūkininkavimo praktikos kūrimą.