#Žemės ūkis #TvarusŪkininkavimas #Pritaikymas klimatui #Žemės ūkio investicijos #Tikslusis ūkininkavimas #Atsinaujinanti energija #ŠvedijaŽemės ūkis #Maisto saugumas #Aplinkosaugos tvarumas
Neseniai paskelbta specialioji darbotvarkė: Klimatutmaningen apie SVT iškėlė kritinius klausimus apie žemės ūkio sektoriaus iššūkius ir atsakomybę pasaulinės klimato krizės metu. Nors programoje buvo diskutuojama apie išmetamųjų teršalų mažinimo poreikį, tvarią praktiką ir miškininkystės vaidmenį po ES sprendimų, joje akivaizdžiai trūko ūkininkų ir žemės ūkio tyrinėtojų atstovų.
Tačiau pagrindinė problema nėra žemės ūkio sektoriaus supratimo ar noro pereiti stoka. Gyvenimas žemėje suteikia aštrų supratimą apie klimato kaitos pasekmes. Tikrasis iššūkis yra pelningumas.
Remiantis naujausia LRF ir Lantmännen ataskaita, prognozuojama, kad perėjimas prie tvaraus ūkininkavimo Švedijos žemės ūkio sektoriui per ateinančius 80–85 metų kainuos 15–20 mlrd. SEK investicijų. Tai reiškia 20 mlrd. SEK metines išlaidas su 15 procentų palūkanų norma ir papildomomis 10–11 mlrd. SEK metinėmis išlaidomis. Nors šiuos skaičius reikia vertinti atsižvelgiant į bendrą pramonės apyvartą, kuri yra maždaug 80 milijardų SEK per metus, ir bendrą maisto suvartojimo vertę, kuri sudaro apie 350 milijardų SEK per metus, akivaizdu, kad reikia rasti sprendimą.
Žalioji pramonė susiduria su sudėtingu iššūkiu, kurio neįmanoma lengvai išspręsti naudojant visiems tinkantį sprendimą. Žemės ūkis, glaudžiai susijęs su pasauliniu anglies ciklu, reikalauja apgalvoto svarstymo. Žaliosios perėjimo galimybės apima didesnę atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip biodujos ir saulės energija, gamybą.
Diskusijai labai svarbu nustatyti šių investicijų dydį, atsižvelgiant į tai, kiek norime, kad šalies maisto gamyba būtų tvirta. Ataskaitoje pabrėžiama, kad norint apsiginti nuo išlaidų padidėjimo, pajamos turi padidėti 25 proc. Šių išlaidų naštos pasidalijimas vykdant žemės ūkio, klimato ir energetikos politiką yra neabejotinai būtinas.
Investicijos į tiksliojo ūkininkavimo technologijas, elektrifikuotas transporto priemones ir drėkinimo rezervuarus, palengvinamos per tokias programas kaip valstijos Klimatklivet, prisideda ne tik prie ūkio tvarumo, bet ir su nacionalinėmis maisto strategijomis bei gynybos pastangomis.
Šiuo metu Švedija labai priklauso nuo maisto importo, o apsirūpinimo lygis siekia apie 50 proc. Išlaidos turėtų būti padengiamos didinant atsakomybę prekyboje ir ilgainiui galint išaugti maisto kainas vartotojams. Priklausomai nuo valstybės kompensacija ilgalaikėje perspektyvoje laikoma nepatikima. Galiausiai veiksmingiausias prisitaikymas prie klimato yra stabilių ir pelningų žemės ūkio įmonių užtikrinimas.
Švedijai sprendžiant žemės ūkio pereinamojo laikotarpio iššūkius, svarbiausia yra rasti darnią pusiausvyrą tarp ekonominio gyvybingumo ir aplinkos tvarumo. Ataskaitoje išdėstytos siūlomos investicijos ir strategijos pateikia planą, kaip užtikrinti šalies maisto gamybą kartu sprendžiant klimato problemas. Bendradarbiavimo pastangos, bendros atsakomybės ir protingos investicijos atveria kelią atspariai ir tvariai Švedijos ūkininkavimo ateičiai.