Erkės
Svogūninės erkės, taip pat žinomos kaip Rhizoglyphus spp., yra dažnas kenkėjas sodininkystės pramonėje. Šie mažyčiai nariuotakojai gali padaryti didelę žalą daugeliui augalų, ypač svogūnėlių ir požeminių saugojimo organų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime svogūninių erkių biologiją ir elgseną, jų poveikį augalų augimui ir užkrėtimo kontrolės metodus.
Svogūninės erkės yra mažos, baltos arba gelsvos spalvos būtybės, kurių ilgis mažesnis nei 1 mm. Paprastai jie randami dirvožemyje, kur minta augalų audiniais ir kitomis organinėmis medžiagomis. Erkės gali greitai daugintis – viena patelė per savo gyvenimą padeda iki 60 kiaušinėlių. Dėl to užkratai gali greitai išplisti, ypač šiltomis ir drėgnomis sąlygomis.
Svogūnėlių erkių daroma žala gali būti didelė. Jie minta svogūnėlių šaknimis ir bazinėmis plokštelėmis, todėl sulėtėja augimas, pakinta spalva ir sunkiais atvejais augalas miršta. Svogūninės erkės taip pat gali pernešti ligas, tokias kaip virusai, iš vieno augalo į kitą. Todėl labai svarbu kuo anksčiau aptikti ir kontroliuoti užkrėtimus.
Yra keletas būdų, kaip kontroliuoti svogūninių erkių užkrėtimą. Vienas įprastas būdas yra naudoti pesticidus, tokius kaip insekticidinis muilas arba neem aliejus, kurie gali būti veiksmingi mažinant erkių populiacijas. Tačiau būtina atidžiai laikytis instrukcijų ir tinkamu laiku naudoti pesticidus, kad nepakenktumėte naudingiems vabzdžiams ir apdulkintojams.
Kitas būdas kovoti su svogūninėmis erkėmis yra geras kultūros valdymas. Tai apima svogūnėlių sodinimą gerai nusausinančiame dirvožemyje, vengiant perlaistyti ir pašalinti bei sunaikinti užkrėstą augalinę medžiagą. Be to, besisukantys pasėliai gali padėti išvengti erkių populiacijų kaupimosi dirvožemyje.
Svogūninės erkės gali padaryti didelę žalą augalams, ypač svogūnėliams ir požeminiams saugojimo organams. Šių kenkėjų biologijos ir elgesio supratimas bei veiksmingų kontrolės priemonių įgyvendinimas yra labai svarbūs norint išlaikyti sveikus augalus ir užkirsti kelią plačiai paplitusiam užkrėtimui.