Tarybiniais metais šalies ir regionų vadovai didelį dėmesį skyrė melioracijos plėtrai. Tačiau praėjusio amžiaus pabaigoje laistymo sistema praktiškai nustojo veikti, nutrūko naujų statyba ir senų melioracijos sistemų remontas, dauguma purkštuvų buvo sunaikinti.
Dažni sausros atvejai naujojo tūkstantmečio pradžioje paspartino žemės drėkinimo problemų sprendimą. Plačiau apie tai – pokalbyje su federalinės valstybės biudžetinės įstaigos „Tatmeliovodkhoz“ direktoriumi Marsu Hismatullinu.
– Marsai Mansurovičiau, melioracija atsistoja ant kojų ir tampa raktu į šalies žemės ūkio plėtrą. Kaip mūsų respublika atrodo kitų regionų fone?
– Tatarstano melioracijos sistemą Rusijos žemės ūkio ministerija pripažino viena geriausių šalyje. Per pastaruosius dešimt metų užsakėme 32 tūkstančius hektarų drėkinamos žemės, kapitališkai suremontavome daugiau nei 480 dirbtinių tvenkinių ir hidrotechnikos statinių, pastatytų tais laikais, kai melioracijos pramonę prižiūrėjo pirmasis Tatarstano prezidentas Mintimeras Šaimijevas.
Tatarstanas yra rizikingo žemės ūkio regionas, ir tik melioracijos priemonės gali visiškai arba žymiai sumažinti šią riziką. Kartu respublika sėkmingai plėtojant melioraciją turi nemažai reikšmingų pranašumų, kurių nėra kituose regionuose.
Pirma, tai vandens ištekliai: turime apie 10 tūkstančių didelių ir mažų upių, taip pat pastatyta daugiau nei 880 tvenkinių ir hidrotechnikos statinių. Esami rezervuarai leidžia drėkinti daugiau nei 400 tūkstančių hektarų žemės.
Be to, Tatarstane buvo išsaugoti visi statybos padaliniai ir kvalifikuoto personalo, kuris profesionaliai susidoroja su užduotimis, mokymo sistema. Reikšmingas privalumas taip pat yra laistymo įrangos gamykla Vysokogorsky rajone, gaminanti modernias žiedines purkštuvų mašinas. Marsas KHISMATULLINAS, Federalinės valstybės biudžetinės įstaigos „Tatmeliovodchozo valdymas“ direktorius: Regioninės ir federalinės melioracijos programos gali labai palengvinti ūkių finansinę naštą.
– Kaip galime įvertinti Tatarstano melioratorių indėlį užtikrinant aprūpinimą maistu ir maisto prieinamumą?
– Spręskite patys: sausais 2010 metais pas mus nebuvo visų pasėlių, ypač bulvių. Respublika buvo priversta jį importuoti iš Baltarusijos, Kirovo srities ir kitų šalies regionų. 2021-ieji klimatiniais parametrais buvo labai panašūs į 2010-uosius, tačiau dėl melioracijos plėtros priemonių Tatarstanas sulaukė bulvių derliaus, kurio pakako pilnai aprūpinti savo gyventojus. Visų kitų augalų derlius drėkinamuose plotuose buvo tris keturis kartus didesnis, o savikaina daugiau nei du kartus mažesnė nei įprasta. Kalbant apie grūdines kultūras, pernai už vieną laistymo išlaidų rublį gauta 10-12 rublių papildomos produkcijos, o daržovių – daugiau nei 30-40 rublių.
– Be jokios abejonės, laistymas kelis kartus padidina agroverslo pelningumą. Tačiau kas paskatino melioracijos atgimimą ir modernią plėtrą?
– Žinoma, neregėtos paramos programos melioraciją plėtojantiems ūkiams. Tatarstane yra respublikinių ir federalinių tikslinių programų, kurios leidžia žymiai subsidijuoti ūkių išlaidas. Esant projektinei ir sąmatai, ūkiams iš Tatarstano Respublikos biudžeto subsidijuojama 100 procentų investicijų į hidrotechnikos statinių statybą ir remontą. Ir tai teikiama tik Tatarstane.
Taip pat iš respublikos biudžeto subsidijuojama 70 procentų išlaidų drėkinimo ir siurbimo įrangai, gręžinių gręžiniams, o 50 procentų vamzdynų tiesimo išlaidų kompensuojama pagal federalinę programą. Vienkartinės išlaidos melioracijai per metus daugiau nei atsiperka. Reikia atsižvelgti į tai, kad melioracijos sistema veiks mažiausiai 20-25 metus.
Šie skaičiai iškalbingai parodo, kaip ūkininkams pelninga dirbti drėkinimo srityje. Kiekvienas drėkinimo hektaras, jei jis pastatytas nuo nulio, kainuoja apie 200 tūkstančių rublių. Atsižvelgiant į ne mažiau kaip 70 procentų subsidijas, išlaidos sieks 60 tūkstančių rublių. Ir iš kiekvieno hektaro auginant bulves, atsižvelgiant į technologiją, gauname papildomų produktų už 650 tūkstančių rublių.
Jeigu žemės ūkio įmonė laistymui paskirs bent dešimt procentų pašarų pleišto, tai ji pati aprūpins pašarais bet kuriais metais. Net ir tokiais sausais metais kaip 2010 ir 2021 m.
– Kiek grūdų respublikoje užauginama drėkinant?
– Kiek aš žinau, tai dar nemažai. Pirmasis į galvą atėjo ūkininkas iš Tukajevskio rajono Mintalipas Minnikhanovas. Pernai pagal pasėlių kaitaliojimo schemą laistyti pasirodė 38 hektarai grūdų. Iš kiekvieno hektaro Minnikhanovas gaudavo produktų už 60 tūkstančių rublių, o grynasis pelnas, atėmus visas išlaidas, siekė 50 tūkstančių rublių už hektarą. Tokia yra grūdų ekonomika. Kalbant apie bulves ir daržoves, grynųjų pajamų iš hektaro jis gavo 496 tūkstančius rublių, o apskritai – apie 32 mln.
Tie, kurie jau „išbandė“ programas, stengiasi toliau vystytis melioracijos kryptimi. Visų pirma Nasimas Davletovas, ūkininkas iš Verkhny Takerman kaimo Menzelinsky rajone. Remiantis jo pavyzdžiu, galima aiškiai parodyti purkštuvų sistemų naudojimo ekonominį pagrįstumą. Laistydamas jis gaudavo 80 procentų prekinių bulvių – 350 centnerių iš hektaro, likusi smulkmena, kurios, tiesą sakant, net nepatartina kasti. Tas pats ir su morkomis: laistydamas gavau 610 centnerių iš hektaro, o nelaistydamas tik 64.
– Mintalipas Minnikhanovas, Nasimas Davletovas yra žinomi ūkininkai visoje respublikoje. O kaip paprasta paprastiems ūkininkams „prisilieti“ prie valstybinių programų? Kokie turėtų būti ūkio mastai, kad būtų apmokėtos melioracijos darbų išlaidos?
– Mastelis nesvarbu. Norint prisijungti prie programos, reikalingas vandens šaltinis – upė ar tvenkinys. Šiandien beveik 80 procentų ūkių turi prieigą prie vandens ir galimybę laistyti bent kai kuriuos plotus. Galite net išgręžti šulinį, tačiau juo galima laistyti tik vieną ar du hektarus.
Toliau jums reikia projekto. Paprastai jis užsakomas iš Tatmelioration Trust Company. Ten dirba toks profesionalus personalas, kad jų parengta projektinė ir sąmatos dokumentacija be problemų išlaiko egzaminą federaliniu ir respublikiniu lygiu. Projektinės dokumentacijos išlaidos paprastai sudaro apie penkis procentus objekto statybos ir montavimo darbų kainos, o pusė išlaidų subsidijuojama ūkiams pagal tikslines programas.
Turėdami parengtą projekto ir sąmatos dokumentaciją, ūkiai gali kreiptis dėl dalyvavimo programoje. Melioracijos srityje dirbu daugiau nei dvidešimt metų ir nepamenu atvejo, kad įmonė, turėdama jau parengtą projektą, jo neįgyvendintų ar kas nors būtų „neįleistas“ į programą. Tačiau pastaruosius dvejus metus buvo daugiau biurokratinių vėlavimų – pirmiausia projektų atranką vykdo Rusijos žemės ūkio ministerija, vėliau – respublikinė žemės ūkio ministerija... Tačiau šį trūkumą daugiau nei kompensuoja programų nauda, pagrindinis, manau, kad Vyriausybė tiesiogiai remia ūkius, subsidijuodama jų išlaidas, o ne bankus, kurie išduoda paskolas.
Beje, projektinė ir sąmatos dokumentacija yra privaloma tik statant didelius melioracijos įrenginius, o kai kuriais atvejais galima apsieiti ir be jos. Jei žmogus, pavyzdžiui, šalia turi tvenkinį, užtenka nusipirkti motorinį siurblį, žarną ir įrengti lašelinę laistymo sistemą. Tuo pačiu mūsų specialistai turės atlikti ekspertizę – kiek ūkio pasirinkta įranga yra racionali ekonominiu ir pramoniniu požiūriu. Pernai dvylika uogų augintojų įsigijo melioracijos įrangą lašelinio laistymo sistemai ir visas išlaidas atpirko per tą patį sezoną. Pavyzdžiui, Ildaras Sitdikovas iš Zelenodolsko rajono ūkio „Uogų slėnis“ lašeliniu drėkinimu gauna nuostabų derlių – penkis milijonus rublių iš kiekvieno hektaro.
– Su kokiomis užduotimis šiandien susiduria Tatarstano melioratoriai?
– Ateities planai labai šviesūs – atrinkti visi pagrindiniai mūsų projektai. Pagal respublikinę programą įrangai įsigyti buvo skirta 100 mln. Taip pat šiemet tvenkinių rekonstrukcijai, statybai ir kapitaliniam remontui respublikiniame biudžete buvo numatyta 150 mln. Bet kadangi šios ribos nepakako, paprašėme savo prezidento papildomų limitų, o Rustamas Nurgalevičius (labai ačiū jam) neatsisakė ir skyrė dar 50 mln. Tad gruodį bus dar vienas papildomas objektų pasirinkimas, subsidijuojantis 50 procentų melioracijos tinklų tiesimo vamzdynais kaštų.
Šaltinis: https://rt-online.ru