FEFU mokslininkams pavyko sukurti organines trąšas, skirtas augalams auginti nedirvožemėje aplinkoje. Jis pagrįstas anfeltijos dumblių medžiaga – Tolimųjų Rytų jūros gyvūnijoje yra daug mikroelementų. Gautas maistinių medžiagų koncentratas savo sudėtimi yra kuo artimesnis natūraliam dirvožemiui ir jau patvirtino savo veiksmingumą pirmųjų eksperimentų metu.
Be vandens ir saulės spindulių, augalams vystytis reikia mikroelementų ir daugybės kitų komponentų. Jų buvimas ar nebuvimas turi įtakos ne tik dydžiui, skoniui, kvapui ir spalvai, bet ir vitaminų kiekiui, esančiam vaisiuose. Manoma, kad natūraliomis sąlygomis visi reikalingi augalo elementai paimami iš dirvožemio ir natūralaus vandens.
Tačiau norint aprūpinti maistu tankiai apgyvendintas vietoves, kuriose derlingos žemės kiekis ribotas, žmonėms tenka griebtis daug daržovių auginti dirbtinėje aplinkoje. Kalbame apie hidroponiką – aukštųjų technologijų sistemas, kuriose ūgliai maitinasi ne iš dirvožemio, o iš šaknis supančio tirpalo. Idealiu atveju jo sudėtis turėtų būti kuo identiškesnė natūralaus dirvožemio ir tuo pačiu metu būtų artimos vandeniui konsistencijos, kad neužsikimštų daugybė filtrų ir siurblių, per kuriuos tirpalas cirkuliuoja.
Nuoroda: organinės VS mineralinės trąšos
Dirvožemio mikroelementus galima imituoti keliais būdais. Pirmoji – naudojant mineralinius priedus, kurie gaminami chemiškai. Viena vertus, tai paprastas ir pigus variantas sukurti augalams reikalingų elementų kompleksą. Kita vertus, ant tokių trąšų auginamų vaisių skonio savybės gali būti labai prastesnės nei natūralioje dirvoje auginamų daržovių, nes priedų sudėtis yra ribota.
Antras būdas – organinės trąšos, kurios yra natūralios bazės ir yra sukurtos iš natūralių produktų. Jie leidžia prisotinti augalus reikalingais elementais, išlaikant „natūralų“ skonį ir kvapą. Tačiau „ekologiškas“ yra gana sunku gauti skystu pavidalu, jame taip pat gali būti patogenų ir priemaišų, todėl jų hidroponinėse sistemose naudojama labai mažai – tai brangu ir neefektyvu didelėse įmonėse.
Siekiant pagerinti skonio savybes, hidroponikoje naudojami mineralinių ir organinių trąšų kokteiliai, kurie derinami skirtingomis proporcijomis. Tokių kompozicijų efektyvumas yra didelis, tačiau Rusijos įmonių trąšų kaina dažnai yra didesnė nei mineralinių, nes daugelis komponentų yra užsienio kilmės.
Pigiau, didesniu, skanesniu
Nepaisant minėtų sunkumų, FEFU mokslininkams pavyko iš anfeltijos dumblių sukurti organinių trąšų komponentus, skirtus hidroponinėms sistemoms. Gautas produktas, be daugybės maistinių medžiagų, yra prisotintas fulvo rūgšties – natūralios mikroelementų laidininkės į augalų šaknų ląsteles. Trąšos pasižymi geromis filtravimo savybėmis ir savo konsistencija panaši į sojos padažą. Specialus žaliavų paruošimas ir tolesnis ultragarso ekstrahavimo procesas leidžia pašalinti patogenus. Gautas saugus ir veiksmingas maistinis koncentratas skiedžiamas vandeniu santykiu 1:100 arba 1:300, priklausomai nuo derliaus.
„Atlikti eksperimentai jau parodė, kad dabartinė trąšų sudėtis savo efektyvumu nenusileidžia aukščiausioms mineralinėms trąšoms. Mūsų gaminyje auginamos salotos savo dydžiu prilygsta išaugintoms ant importuoto tirpalo. Tuo pačiu mūsų trąšų savikaina mažesnė, o daržovių vertė bus didesnė, nes jos maistingesnės ir kokybiškesnės“, – sakė projekto vadovas, mokslų daktaras Aleksejus Belovas.
Mokslininko teigimu, eksperimentai su gautu maistinių medžiagų tirpalu vyksta, o pramoninio dizaino sudėtis bus galutinai parengta taip, kad atitiktų mineralinių trąšų ekonominį efektyvumą. Be to, mokslininkų komanda kartu su studentais tiria specifinių mikroelementų poveikį augalų organoleptinėms savybėms. Mokslininkai bando sukurti idealią elementų kompoziciją, kuri suteiktų daržovėms intensyviausią skonį ir aromatą, taip pat visą vitaminų ir maistinių medžiagų rinkinį.
Reikalingas tiek Arktyje, tiek kosmose
Projekto atstovų teigimu, ekologiška hidroponika yra perspektyvi kryptis ne tik dideliems šiltnamiams. Didelė tokių trąšų rinka yra atokūs objektai, pavyzdžiui, pamainų stovyklos, poliarinių tyrinėtojų stotys, jūrų laivai. Čia šviežių daržovių poreikį galima patenkinti moduliniais konteineriniais šiltnamiais, kurie leis išauginti pakankamai šviežių žalumynų. Tokių hidroponinių mažų kompleksų kompozicijos turėtų būti kiek įmanoma subalansuotos, kad atokių kaimų ir įmonių gyventojai galėtų paįvairinti savo mitybą skaniomis ir maistingomis daržovėmis.
Kita didelė sritis – aprūpinimas maistu kosminėms stotims, kurių buvimo laikotarpis yra ilgas. Hidroponika gali ne tik sumažinti šviežių daržovių poreikį, bet ir sumažinti streso krūvį astronautams, kuriems ypač malonu matyti gyvus augalus toli nuo savo gimtosios planetos. Jau šiandien kosmoso agentūros visame pasaulyje daug investuoja į maisto sistemų kūrimą kolonijoms Marse ir ilgalaikėms kosminėms misijoms. Pasak Aleksejaus Belovo, vienas iš FEFU sukurtų produktų bus skirtas kurti maistinių medžiagų tirpalus atokiems objektams.
„Kalbant apie hidroponines sistemas ilgalaikėms kosminėms misijoms, organinių trąšų klausimas yra labai aštrus. Ant cheminių trąšų užaugintas nesubalansuotas daržoves žmogus gali valgyti be didesnio diskomforto porą mėnesių. Bet jei kosminė kelionė truks ne vieną dešimtį metų, tai čia reikia funkcionalaus ir kokybiško maisto“, – sakė projekto vadovas.
Prisiminkite, kad naujų rūšių organinių trąšų kūrimas FEFU vykdomas pagal programą „Prioritetas 2030“ ir Aukštosios inžinerijos mokyklą „Biotechnologijos, bioinžinerijos ir maisto sistemų institutas“. Projekto tikslas – sukurti naujas agro-bioinžinerijos pasaulinio lygio CRF technologijas, taip pat sukurti efektyvią ir prieinamą trąšų produktų liniją iš vietinių Tolimųjų Rytų išteklių.