Singapūras keturis kartus mažesnis už Maskvą (jo plotas – tik 730 km2). Ūkinė žemė užima mažiau nei 1% žemės, o žemės ūkio sektoriaus dalis BVP yra menka 0.03%. Vandens atsargos čia taip pat ribotos. Kad išmaitintų 6 milijonus gyventojų, šalis importuoja daugiau nei 90 % maisto.
Maždaug prieš aštuonerius metus Singapūro valdžią glumino klausimas: kaip sumažinti šalies maisto priklausomybę nuo eksporto? Klimato kaita, sutrikdydama tiekimo grandines, prisideda prie sausrų ir potvynių. Pandemija ir politinis nestabilumas pasaulyje tik padidino susirūpinimą. Šiandien kalbame apie tai, ką galiausiai sugalvojo singapūriečiai ir kodėl jiems tai pavyksta.
Bet pirmiausia – šiek tiek pagalbos.
Singapūre žemės ūkyje ne viskas visada buvo blogai. 1960-aisiais žemės ūkyje dirbo 10 % gyventojų, o ūkiai užėmė 25 % teritorijos. Vietiniai ūkininkai daržovėmis aprūpindavo 60 % šalies, mėsa – 90 %, kiaušiniais – 100 %. Tam tikru momentu Singapūras net pats pradėjo eksportuoti kiaulieną.
Tačiau 1959 metais į valdžią atėjo ministras pirmininkas Lee Kuan Yew. Jo dėka skurdi, atsilikusi šalis virto klestinčia valstybe, kurios BVP vienam gyventojui yra vienas didžiausių. Singapūras pradėjo didelio masto industrializaciją.
Upės virto rezervuarais, ūkių laukai – pramoninėmis zonomis ar gyvenamaisiais rajonais. 1984 metais šalyje buvo nutraukta kiaulienos gamyba. Dirbamos žemės plotas sparčiai sumažėjo nuo 25 % septintajame dešimtmetyje iki 1960 % aštuntajame dešimtmetyje.
Šiandien Singapūre žemės ūkis praktiškai nėra išvystytas, apie 1% žemės dirbama jau mažame šalies plote.
Naujasis Singapūro planas
2019 metų pradžioje Singapūras užsibrėžė ambicingą tikslą – iki 30 metų savarankiškai pagaminti 2030% viso reikalingo maisto. Programa vadinosi „30–30“. Palyginimui: šiandien Singapūras gamina 8% gyventojų suvartojamų daržovių ir 8% mėsos.
2021 metais šalies valdžia teigė, kad norint įvykdyti planą, reikia padaryti du dalykus: optimizuoti erdvę ūkininkų poreikiams ir finansuoti technologinių sprendimų kūrimą. Papasakokime daugiau apie šiuos metodus.
Ar statome fermas ant stogų, ar kur singapūriečiai randa vietas ūkininkavimui?
Turėdami tiek mažai žemės, Singapūro gyventojai tikrai priversti būti kūrybingi. Siekdama papildyti vidaus rinką maistu, šalies valdžia nusitaikė ir į vieną iš Singapūro urbanizacijos „paminklų“ – daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles, kurių stogai dabar paverčiami „vertikaliomis fermomis“. 2021 metais Singapūro maisto agentūra paskelbė automobilių stovėjimo vietų plėtros konkursus, pirmenybę teikdama vertikaliems ūkiams, naudojantiems daiktų internetą ir automatinę klimato kontrolę. Automobilių stovėjimo aikštelės Singapūre yra didelės, todėl vidutinis ūkis ant stogo per dieną gali pagaminti iki 500 kg žalumos.
Kam Singapūras duoda pinigus?
2020 m. Singapūras pristatė 30 milijonų dolerių „30 × 30 express“ dotacijų sistemą. Valstybė finansuoja iki 85% didelio našumo ūkio sistemų, kurias galima suprojektuoti ir pradėti eksploatuoti per 6–24 mėnesius, projektų kainos. Pavyzdžiui, 2021-aisiais pinigus skyrė „Kalera“, Singapūre statanti vieną didžiausių pasaulyje vertikalių fermų: daugiau nei 15 metrų aukščio ir galinčią per metus užauginti daugiau nei 500 tonų daržovių. Žemės ūkio ir maisto produktų klasterio pertvarkos fondas iki 2025 m. teikia dotacijas, kurių bendra suma siekia 60 mln.
Valstybinė įmonė „Temasek“ yra pagrindinė investuotoja į žemės ūkio technologijas. Ji užima penktą vietą pagal rizikos kapitalą AgTech segmente. Pavyzdžiui, investicinė įmonė skyrė pinigų vertikalių fermų gamintojui „Bowery Farming“ (investavimo turo dalyvis už 300 mln. USD), „išmaniosios“ drėkinimo sistemų įrangos gamintojui „Rivulis Irrigation“ (nupirkta 85 proc. akcijų). 365 mln. USD), alternatyvaus pieno „Perfect Day“ gamintoja (investavimo turo už 350 mln. USD dalyvė). Nuo 2015 metų „Temasek“ investicijos į agrotech išaugo keturis kartus.
Nedaug atsilieka ir Singapūro akseleratoriai. Singapūro „GROW Accelerator“ pateko į aštuonių didžiausių „Active Accelerator Funds“ akseleratorių reitingą. Tai 12 savaičių mokymo programa, kuri apima finansinę paramą iki 120,000 XNUMX USD.
2007 m. buvo pradėta bendra Masačusetso technologijos instituto (MIT) aljanso ir Singapūro nacionalinio tyrimų fondo įmonė, pavadinta SMART (Singapūras-MIT tyrimų ir technologijų aljansas). MIT SMART yra vienintelis tyrimų centras už JAV ribų ir didžiausia tarptautinė programa. Mokslinę veiklą visiškai apmoka Singapūro vyriausybė.
2020 m. gruodį Singapūras tapo pirmąja šalimi pasaulyje, leidusia pardavinėti laboratorijoje užaugintą mėsą. Vištiena „iš mėgintuvėlio“ iš bendrovės „Eat Just“ buvo pradėta pardavinėti vartotojams. Vienas iš „Eat Just“ investuotojų yra Temasek.
Singapūras yra unikalus agrotech sprendimų bandymų poligonas. Likęs pasaulis gali sekti nacionalinio eksperimento rezultatus ir daryti išvadas, išbandydamas agrotechnikos perspektyvą.
Šaltinis: https://vc.ru