Kopūstai yra populiari daržovė, kurioje gausu būtinų maistinių medžiagų ir galima mėgautis daugybe skanių patiekalų. Tačiau viena didžiausių grėsmių kopūstų gamybai visame pasaulyje yra Leptosphaeria maculans sukeliama grybelinė liga, paprastai žinoma kaip juodoji žiedinė dėmė. Šiame straipsnyje bus nagrinėjama šios ligos raida ir pasekmės, taip pat pateikiama įžvalgų, kaip veiksmingai ją valdyti.
Juodąją žiedinę dėmę sukelia grybelis Leptosphaeria maculans, užkrečiantis kopūstinį augalą per lapus, lapkočius ir stiebus. Grybelis sukelia apskritas arba elipsines dėmeles su išskirtiniu juodu žiedu aplink jas, kurios gali išaugti iki 1 cm skersmens. Šios dėmės gali susilieti ir sudaryti dideles nekrozines sritis, dėl kurių nukrenta lapai ir sulėtėja augalų augimas. Sunkiais atvejais juodoji žiedinė dėmė gali sukelti didelius derliaus nuostolius ir netgi visiškai nulemti derlių.
Grybelis išgyvena augalų liekanose ir dirvožemyje, todėl sėjomaina yra veiksmingas būdas kovoti su liga. Atsparių kopūstų veislių sodinimas taip pat gali sumažinti infekcijos riziką. Fungicidai gali būti naudojami augalams apsaugoti nuo infekcijos, tačiau juos reikia naudoti profilaktiškai ir gali tekti naudoti kelis kartus per visą auginimo sezoną.
Juodosios žiedinės dėmės atsiradimas gali turėti rimtų pasekmių kopūstų gamybai. Liga gali sumažinti kopūstų derlių, kokybę ir tinkamumą parduoti, todėl ūkininkai patiria didelių ekonominių nuostolių. Be to, fungicidų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį aplinkai ir padidinti gamybos sąnaudas.
Siekdami sumažinti juodosios žiedinės dėmės poveikį kopūstų auginimui, ūkininkai gali įgyvendinti integruotas kenkėjų valdymo strategijas, kuriose derinami kultūriniai, biologiniai ir cheminiai kontrolės metodai. Šiomis strategijomis siekiama sumažinti fungicidų naudojimą ir skatinti tvarią žemės ūkio praktiką.
Leptosphaeria maculans sukelta žiedinė dėmė yra didelė grėsmė kopūstų gamybai visame pasaulyje. Norint veiksmingai valdyti šią ligą, reikia derinti prevencijos, ankstyvo nustatymo ir kontrolės metodus. Įgyvendindami integruoto kenkėjų valdymo strategijas, ūkininkai gali sumažinti juodosios dėmės poveikį savo pasėliams, pagerinti derlių ir kokybę bei skatinti tvarią žemės ūkio praktiką.