2022 m.: Sukurta viena skaitmeninė žemės ūkio platforma
2022 metų spalio pabaigoje Žemės ūkio ministerija paskelbė apie vienos skaitmeninės žemės ūkio platformos sukūrimą. Pasak Žemės ūkio ministerijos Skaitmeninės plėtros ir Valstybės informacinių išteklių valdymo departamento direktoriaus pavaduotojo Maksimo Zacharovo, naujasis sprendimas apjungs visas ministerijos informacines sistemas.
Kaip pabrėžė Maksimas Zacharovas, šis žingsnis turėtų tapti pavyzdžiu pramonei, kur kiekviena įmonė, bent jau didelė, „išranda dviratį iš naujo“. Tai, jo nuomone, dar nėra labai kritiška, atsižvelgiant į bendrą žemą skaitmeninimo lygį pramonėje. Įmonės pasieks standartų išvaizdą, bet ne iš karto, todėl juos reikia stumti, įskaitant pavyzdį.
Akivaizdu, kad skaitmeninimas pirmiausia skirtas gamybos efektyvumui didinti. Atspirties taškas yra patikimų pramonės duomenų prieinamumas“, – sakė Žemės ūkio ministerijos vadovas Dmitrijus Patruševa, kalbėdamas strateginėje dirbtinio intelekto sesijoje, vykusioje kartu su „Sberbank“ 2022 m.
Patruševo teigimu, pramonės informacijos rinkimas ir apdorojimas, įskaitant didelių duomenų naudojimą, bus vykdomas „Vieno lango“ informacinėje sistemoje. Komerciniam eksploatavimui jį planuota pradėti 2022 m. pabaigoje.
Žemės ūkio ministerija mano, kad agropramoninio komplekso skaitmenizavimas taip pat prisideda prie produkcijos kokybės ir saugos gerinimo. Iki 2022 metų spalio mėnesio šalyje veikia Mercury sistema, kuri suteikia vieningą informacinę aplinką veterinarinei medicinai, padidina produktų biologinės ir maisto saugos lygį.
Patruševo teigimu, strateginėje perspektyvoje Žemės ūkio ministerija planuoja sukurti unikalią skaitmeninę ekosistemą aplink žemės ūkį, apjungdama daugiapakopes agropramoninio komplekso, susijusių ūkio šakų ir departamentų informacijos valdymo sistemas.
2020 m.: Parengta nacionalinės platformos „Skaitmeninis žemės ūkis
” Lanit-Integration sukūrė nacionalinės platformos „Skaitmeninis žemės ūkis“ koncepciją. Tai buvo paskelbta Lanite 12 m. vasario 2020 d.
Platforma kuriama pagal ŽŪM departamento projektą tuo pačiu pavadinimu – „Skaitmeninis žemės ūkis“. Tuo pat metu Žemės ūkio ministerija taip pat yra atsakinga už platformos branduolio kūrimą. Koncepcijos rengimo konkursas, kaip matyti iš Žemės ūkio ministerijos konkurso informacijos oficialioje viešųjų pirkimų svetainėje, ministerija vyko 2019 m. rugsėjo–spalio mėnesiais.[2] Koncepcijos sukūrimo kaina buvo 50 milijonų rublių. Tačiau ministerija su „Lanitu“ pasirašė sutartį už daugiau nei pusę sumos – 22.9 mln.
Antrąją vietą pagal konkurso dėl koncepcijos kūrimo rezultatus užėmė Maskvos valstybinis Lomonosovo universitetas. Be jo, konkurse dalyvavo ir dar trys organizacijos – Finansų universitetas prie Rusijos Federacijos Vyriausybės, Mokslo ir pramonės įmonė Aukštosios technologijos ir strateginės sistemos bei Valdymo sistemos.
Laikotarpis, per kurį „Lanit“ turėjo parengti koncepciją, remiantis konkurso informacija, buvo laikotarpis nuo 25 metų spalio 31 iki gruodžio 2019 dienos.
Susipažinti su TAdviser koncepcijos tekstu nepavyko, nes Žemės ūkio ministerija ir Lanita dokumento leidiniui nepateikė, nepaaiškindamos, su kuo tai susiję ir kada dokumentas pasirodys viešoje erdvėje.
Platformoje bus daugiau nei 50 paslaugų, reikalingų pramonės valdymui, sakė Lanitas.
„Lanit“ atstovų teigimu, koncepcijoje numatoma, kad platforma apims šešias subplatformas, numatančias šių žemės ūkio sričių skaitmeninimą:
- žemėnauda ir žemėtvarka;
- produkto atsekamumas;
- agrometeoprognozirovaniya;
- pramonės duomenų rinkimas;
- informacinė pagalba ir paslaugų teikimas;
- informacinės medžiagos saugojimas ir platinimas.
Strateginės plėtros ir skaitmeninės transformacijos centro „Lanit-integration“ vykdantysis direktorius Pavelas Svarnikas, remdamasis koncepcijos tekstu, „TAdviser“ sakė, kad platformą reikia sukurti 2020–2024 m.
Apie tai, kokios tiksliai bus šios stuburinės iniciatyvos, „TAdviser“ jis informacijos nepateikė.
Platformoje, kaip pasakojama Lanite, bus daugiau nei 50 paslaugų, reikalingų pramonės valdymui. Kaip platformos paslaugų pavyzdžius Pavelas Svarnikas TAdviser nurodė dvi iš jų – daugiafaktorinio pasėlių ligų vystymosi stebėjimo ir modeliavimo uždavinių sprendimą bei agrometeoprognozės funkcijos atlikimą.
Platformos paslaugos, kaip pažymėta Lanit, bus viešos ir privačios. Pastaroji reiškia tuos, kurie pateks į nevyriausybinių organizacijų kontrolę. Tokiu atveju operatorius, pasak Pavelo Svarniko, teikiantis pramonei paklausias paslaugas, užtikrins tam tikrą paslaugų kokybės lygį.
Iš federalinio biudžeto bus finansuojamos tik tos paslaugos, kurios yra skirtos valstybinėms pramonės apskaitos, kontrolės ir reguliavimo užduotims spręsti. Ar tos iš jų, kurias valdys nevyriausybinės organizacijos, gaus valstybės finansavimą, „TAdviser“ jis nesakė, pažymėdamas, kad platformos finansavimo ir valdymo formatai dar turi būti suformuoti. Taip pat, anot Svarniko, platformos atveju bus skaičiuojama ne bendra jos kaina, o nustatoma atskirų subplatformų ir paslaugų sukūrimo kaina.
Kalbėdamas apie didelį platformos paslaugų skaičių, Pavelas Svarnikas TAdviser sakė, kad antrinės platformos turės skirtingą skaičių įvairaus sudėtingumo paslaugų, o viena iš jų turės „tik vieną paslaugą“.
Visų pirma, platformos paslaugos bus naudingos žemės ūkio gamintojams, – įsitikinęs Lanitas. Visų pirma, jie leis operatoriams teikti paslaugas visoje Rusijoje. Kartu Pavelas Svarnikas TAdviser paaiškino, kad platformos paslauga, kuri dėl teikiamų paslaugų turi geografinę nuorodą – pavyzdžiui, brigados išvykimas į lauką – negalės būti įgyvendinta vienu metu. vieno tiekėjo visoje šalyje.
Vienas iš ministerijos reikalavimų koncepcijai sukurti, kaip „TAdviser“ sakė Žemės ūkio ministerijos agropramoninio komplekso Skaitmeninės plėtros ir Valstybės informacinių išteklių valdymo departamento direktorius Aleksandras Archipovas, buvo 2012 m. asmens duomenys yra vienas iš pagrindinių pramonės turtų ir dėmesys sutelkiamas į šiuolaikinių jų rinkimo ir apdorojimo principų taikymą.
Agropramoninio komplekso dalyvių sąveika elektronine forma, kurią platforma reiškia, Lanito skaičiavimais, leis padėti pamatus naujiems požiūriams į ūkininkavimą. Pavyzdžiui, tikslusis ūkininkavimas ir derliaus prognozavimas. Savo ruožtu platformos agreguojami duomenys galės padidinti procesų skaidrumą ir nuspėjamumą rinkos dalyviams, taip pat sumažinti finansų įstaigų, įgyvendinančių lėšų išdavimą tikslinėms pramonės programoms, riziką. Platformos įdiegimas leis valstybei pasiekti naują pramonės kontrolės lygį, gauti lankstesnę valdymo sistemą, pagrįstą visiškais patikimais ir naujausiais duomenimis“, – sakė „Lanit-Integration“ generalinis direktorius Muratas Marshankulovas.
Kartu platformos tarnybų renkama informacija, jo nuomone, bus paklausi ir susijusių pramonės šakų organizacijoms: gamybos priemonių ir materialinių išteklių tiekėjams, bankams ir draudimo bendrovėms, žemės ūkio produkcijos pirkėjams, logistikos įmonėms. Be to, „Lanit“ įsitikinęs, kad platforma taps pagrindu kuriant visą papildomų paslaugų ir paslaugų agropramoniniam kompleksui ekosistemą.
2018 m.: Vystomas departamento projektas „Skaitmeninis žemės ūkis“
Žemės ūkio ministerija parengė žinybinį projektą „Skaitmeninis žemės ūkis“, kurį planuojama visiškai įgyvendinti 2019–2024 m. Tai spalio 17 d. Valstybės Dūmos agrarinių klausimų komiteto mokslo ir ekspertų tarybos išplėstinio posėdžio metu 2018 m.
Pasak Ivano Lebedevo, projekto biudžetas sieks 304 milijardus rublių. Pusę šių lėšų planuojama gauti iš valstybės kaip papildomą subsidiją, kitus 152 milijardus rublių – iš nebiudžetinių šaltinių, būtent iš žemės ūkio ir IT verslų.
Skaitmeniniu žemės ūkiu, kaip matyti iš Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje pateikto projekto teksto, ministerija supranta žemės ūkį, paremtą šiuolaikiniais žemės ūkio produktų ir maisto gamybos metodais, naudojant skaitmenines technologijas (daiktų internetą, robotiką, dirbtinį intelektą, didžiųjų duomenų analizė, elektroninė prekyba ir kt.), užtikrinant produktyvumo augimą ir kaštų mažinimo gamybą.
Projekto tikslas – skaitmeninė žemės ūkio transformacija diegiant skaitmenines technologijas ir platforminius sprendimus, siekiant užtikrinti technologinį proveržį agropramoniniame komplekse ir pasiekti „skaitmeninių“ žemės ūkio įmonių našumo augimą 2 kartus iki 2024 m.
Projekte numatytas priemonių kompleksas skaitmeninėms technologijoms ir platforminiams sprendimams diegti agropramoniniame komplekse. Jo metu Žemės ūkio ministerija planuoja įdiegti, kurti ir plėtoti daugybę programinės įrangos produktų, būtent:
- nacionalinė žemės ūkio skaitmeninio valstybinio valdymo platforma „Skaitmeninis žemės ūkis“;
Vienas iš platformos tikslų – suteikti galimybę identifikuoti ir analizuoti taškines problemas ir sąlygas, trukdančias plėtoti skaitmenines technologijas Rusijos regionų agropramoniniame komplekse, taip pat nustatyti pagrindines ir perspektyviausias skaitmenines technologijas. žemės ūkio gamintojams.
Kitas platformos tikslas – kaupti federalinės vykdomosios valdžios institucijų duomenis apie žemės ūkio paskirties žemes, kad būtų galima vėliau apskaityti, stebėti ir analizuoti.
Projekte taip pat teigiama, kad „Skaitmeninio žemės ūkio“ platforma leis kurti darbus ir suteiks prieigos prie informacijos apie sandorio šalį sistemą, kuri, savo ruožtu, leis operatyviai patikrinti įmones sprendžiant rimtus klausimus, pavyzdžiui, finansavimo organizacijas, taip pat jų skolinimas ir draudimas. Be to, platforma leis nuotoliniu būdu valdyti gaunamos prekės kiekį, kokybę, apdorojimo procesą, judėjimą ir kitas operacijas.
- modulis „Žemės ūkio sprendimai“;
Šis modulis bus nacionalinės platformos „Skaitmeninis žemės ūkis“ poplatforma, skirta žemės ūkio gamintojų veiklos efektyvumui gerinti. Tarp platformos užduočių yra šių rodiklių pasiekimas:
- žemės ūkio įmonių darbo našumo padidėjimas 2 kartus vienam darbuotojui;
- įmonių vieneto sąnaudų verslo administravimui sumažinimas 1.5 karto;
- medžiagų sąnaudų dalies žemės ūkio produkcijos vieneto savikainoje (degalai, trąšos, elektra, sodinamoji medžiaga, pašarai ir kt.) sumažinimas 20% ir daugiau.
Projekte taip pat numatoma sukurti konkrečiai šakai pritaikytą elektroninę edukacinę aplinką „Žinių žemė“, skirtą nuotoliniam žemės ūkio įmonių specialistų mokymuisi.
Be programinių produktų kūrimo, projekto įgyvendinimo metu Žemės ūkio ministerija planuoja rengti žemės ūkio įmonių specialistus, formuojančius jų kompetencijas skaitmeninės ekonomikos srityje.
Šaltinis: https://www.tadviser.ru