Artimiausiais metais Azerbaidžano gyventojai nesusidurs su maisto trūkumu, tikina vietos ekspertai.
Ne taip seniai Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vyriausiasis ekonomistas Maximo Torero pareiškė, kad jau šiais metais su netinkamos mitybos problema pasaulyje susidurs apie 40 mln.
„Šiuo metu žemės ūkio pramonės sektoriuje yra didelis neapibrėžtumas. Jei prognozuosime [konflikto] poveikį Ukrainoje, 40 m. turėsime mažiausiai 2022 milijonų žmonių, kurie susidurs su lėtine netinkama mityba“, – sakė Torero. „Ir 2023 metais – daugiau nei 70 mln.
Geopolitinė padėtis lėmė grūdų tiekimo sutrikimus, o tai padidina maisto krizės riziką daugelyje valstybių. Nuo metų pradžios kviečių ir kukurūzų kainos gerokai pakilo. Gegužės 21 dieną vykusiame JT Saugumo Tarybos posėdyje buvo pažymėta, kad pasaulio kviečių atsargų pakaks tik 10 savaičių, o situacija yra prastesnė nei 2007 ir 2008 krizės metais.
Maisto trūkumas Azerbaidžanui nepalies, užtikrintai sakė ekonomistas Eldanizas Amirovas.
Reikia priminti, kad Rusijos pasirengimas šiemet pasaulio rinkoms tiekti per 50 mln. tonų grūdų, neseniai Sankt Peterburge įvykusiame susitikime su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Azerbaidžaniečiai niekada nebuvo įtraukti į nepakankamai maitinamų kategoriją. Tačiau 2023 metais, ekspertų teigimu, tam tikras maisto kainų augimas vis tiek bus neišvengiamas.
Išaugusi infliacija tęsis iki Rusijos specialiosios operacijos Ukrainoje pabaigos, mano A. Amirovas. Tik po to galima tikėtis, kad pasaulio ekonomika grįš prie metinės infliacijos 2-3% ribose.
Ekonomisto prognozėmis, naftos, Rusijos ir Ukrainos produkcijos žemės ūkio produktų kainos artimiausiu metu toliau augs.
Panašios nuomonės laikosi ir Azerbaidžano Respublikos laisvųjų vartotojų sąjungos vadovas Eyyubas Huseynovas. Anot jo, Azerbaidžanas toli gražu nėra su maisto trūkumu susiduriančios šalys: respublika turi dideles jo atsargas.
Kita vertus, valdžia sukūrė palankias sąlygas verslui plėtoti. Be to, artimiausiu metu išlaisvintose žemėse bus įgyvendinami įvairūs žemės ūkio projektai.
Tačiau maisto produktų brangimas neišvengiamas, iki kitų metų vidurio galima tikėtis 10% pieno, augalinio aliejaus ir kai kurių žemės ūkio produktų brangimo. Kepinių kainos taip pat kils ne daugiau nei 10 proc., tikina žmogaus teisių aktyvistas.
Derlinga žemė ir kainų reguliavimas
Daugelis tikisi, kad dabar išlaisvintos žemės atliks svarbų vaidmenį patenkinant vidaus maisto paklausą.
Žemės ūkio ministerija vaidina savo vaidmenį išmaniojo kaimo projekte, kuriame planuojama panaudoti naujausias technologines pažangas žemės ūkio produktyvumui regione didinti. Tuo pačiu ministerija praneša, kad visame Azerbaidžane nuimta 72.6% grūdų, prikulta 2.163 mln. Taigi ištekliai gerokai išaugo, o tai padės išlaikyti duonos kainą.
Be to, Azerbaidžano vyriausybė įgyvendina priemones pagrindinių maisto produktų kainoms sumažinti arba stabilizuoti. Pavyzdžiui, ministrų kabinetas patvirtino sprendimą, kuriuo siekiama sumažinti mėsos gamybos kaštus ūkininkams: panaikinta būtinybė kiekvienam gyvuliui gauti veterinarinį pasą (ir mokėti 20 manatų valstybės rinkliavą).
Tuo pačiu metu, rekonstruojant ir plėtojant Karabacho ir Rytų Zangezūro regionus, maži ir dideli galvijai vežami į išlaisvintas žemes. Pernai pirmą kartą pagal bandomąjį projektą į Kalbajaro ganyklas buvo pristatyta 10,000 300 mažų ir didelių galvijų. Šiemet – daugiau nei XNUMX tūkst.
Ekspertai tikisi, kad išlaisvintų žemių plėtra gerokai sumažins šalies priklausomybę nuo importo. Turimais duomenimis, iki okupacijos Karabacho sritis tenkino apie 15% Azerbaidžano mėsos poreikių. Tikimasi, kad atkūrus žemės ūkį Karabacho ir Rytų Zangezūro zonose kasmet bus pagaminama apie 30 tūkst.
Bet tai dar ne viskas. Verslumo plėtros fondas pradėjo taikyti mechanizmą, kuriuo remiamas labai mažas, mažas ir vidutinis verslas (SVV), užsiimantis į minimalų vartotojų krepšelį įtrauktų maisto produktų gamyba ir perdirbimu.
Valstybės paramos lėšomis SVV įmonės gali subsidijuoti bankų ir kitų finansinių organizacijų paskolų palūkanas. Pirmiausia tai turės įtakos paskoloms, gautoms už žaliavų tiekimą į šalį perdirbimui ir tolesnei maisto gamybai.